Vilnius. Vis daugiau yra ūkių, kuriuose nerandama mastitą sukeliančių bakterijų, tačiau tuo pačiu fiksuojamas ir augantis tokių bakterijų atsparumas penicilinų grupės antibiotikams, teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Pieninių karvių mastito sukėlėjų ir jų jautrumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programa vykdoma VMVT užsakymu. Mastitas Lietuvoje sudaro apie 28 proc. visų galvijų sveikatos problemų. 

2024 m. ištirti 442 ūkiai, 9 proc. nerasta mastitą sukeliančių bakterijų. 2023 m. tirta 862 ir tokių bakterijų nerasta 5 proc.

Pagrindiniai mastito sukėlėjai išlieka panašūs: dažniausiai randami Staphylococcus aureus ir Streptococcus agalactiae, taip pat koaguliazei neigiami stafilokokai ir Enterococcus genties bakterijos. Ypatingas dėmesys skiriamas Mycoplasma ir Prototheca rūšims, kurios sukelia sunkiai gydomą, lėtinį mastitą. Jų atvejų skaičius 2024 m. sumažėjo, o tai siejama su tikslingesne diagnostika ir laiku priimtais sprendimais brokuoti užsikrėtusius gyvulius.

Mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad daugėja atvejų, kai mastitą sukėlusios bakterijos yra atsparios įprastiems antibiotikams, ypač penicilinui ir ampicilinui. Maždaug penktadalyje ūkių fiksuotas atsparumas šiai vaistų grupei, todėl tokie preparatai gydymui tampa neefektyvūs. Geriausią veiksmingumą ir toliau rodo antibiotikai su klavulano rūgštimi bei gentamicinas.

VMVT akcentuoja, kad ne kiekvienas tešmens uždegimo atvejis yra bakterinės kilmės. „Tyrimų duomenimis, beveik trečdalyje atvejų bakterijų augimo nerasta, nors pieno mėginiuose buvo padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Tai rodo, kad dalis infekcijų yra laikinos arba nesukeltos bakterijų, todėl antibiotikų gydymas tokiu atveju nebūtinas ir netgi žalingas“, – teigiama Tarnybos pranešime.