Kaunas. Vis dar būna, kad ūkiuose gyvuliams gydyti antimikrobinės medžiagos naudojamos taip, kaip patarė konsultantas. Dar blogiau, kai gydoma taip, kaip kaimynas gydė, ir su nežinia kokiu būdu gautais antibiotikais.

Apie neatsakingo antibiotikų naudojimo pasekmes kalbama jau ne vienus metus, bet mikrobų atsparumas jiems nemažėja. Bet dėl to mažėja žmonių ir gyvūnų gydymo galimybių.

Todėl LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai, kurie yra ir praktikai, ir teoretikai, kartu su Respublikiniu veterinarijos aprūpinimo centru šia tema veterinarijos gydytojams surengė seminarą „Antimikrobinių medžiagų naudojimas stambiųjų gyvūnų ligų gydymui – teorinė tiesa ir praktinės galimybės“.

„Yra būdų, kaip išvengti antibiotikų, tik reikia žinoti ir jais naudotis“, – sakė į seminarą susirinkusiems kolegoms LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas kolegas kvietė į dar vieną seminarą antibiotikų naudojimo tema

Biožymenys mažina antibiotikų poreikį

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojas prof. Ramūnas Antanaitis mato daug šalies pieno ūkių ir sako, kad jie labai skirtingi.

„Ūkis ūkiui nelygus. Dar yra tokių, kur bakterijos atsparios visiems antibiotikams, o priežastys įvairiausios, pradedant nuo to, kad antibiotikai naudoti profilaktiškai ar veršeliai girdyti mastitu sergančių karvių pienu“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas, pasidžiaugęs, kad dabar tokie atvejai reti, nors dar prieš dešimtmetį padėtis buvo kitokia.

Pagal oficialią statistiką, antibiotikų pardavimai gyvuliams gydyti mažėja, bet, R. Antanaičio nuomone, galimai ne viską atspindi oficiali statistika. Jam dar tenka išgirsti, kad yra ūkininkams patariančiųjų naudoti antibiotikus profilaktiškai, bet tai reiškia, jog tokių patarėjų požiūris – po mūsų nors ir tvanas.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojas prof. Ramūnas Antanaitis ragina ūkininkus atsakingai vertinti gaunamą informaciją

Technologijos ir šiuolaikinis pieno ūkis tampa neatskiriami. Prof. R. Antanaitis teigė, kad novatoriškų sistemų pranašumas ir pagrindinis tikslas – tam tikrų fiziologinių parametrų (biožymenų) matavimas realiu laiku ir nuolat, o tai leidžia užbėgti problemai už akių.

„Todėl specifiniai biožymenys turi didelę reikšmę ankstyvai galvijų diagnostikai ir padeda mažinti antibiotikų poreikį“, – pabrėžė lektorius.

Su automatinėmis sveikatos stebėjimo sistemomis galima identifikuoti karves, sergančias įvairiomis medžiagų apykaitos ligomis ir virškinimo sistemos sutrikimais, taip pat turinčias reprodukcinės funkcijos sutrikimų ir t. t. Labai svarbu, kad šios sistemos tapo svarbiu veterinarijos gydytojų pagalbininku, ypač identifikuojant gyvūnus, kurie klinikinių simptomų dar neturi.

Pieno kiekis, atrajojimo trukmė, somatinių ląstelių skaičius, tinklainio turinio pH ir temperatūra, pieno laktatdehidrogenazė (LDH), elektrinis pieno laidumas, karvių aktyvumas ir kt. – pagrindiniai biožymenys, kurie padeda įvertinti karvių sveikatingumą. Šių ir kitų biožymenų naudojimas praktikoje padeda greičiau diagnozuoti karvių susirgimus ar užbėgti ligai už akių, kartu išvengti antibiotikų.

Teoriškai viskas žinoma, bet praktikoje žinios ne visada pritaikomos

Antibiotikų spektras, kuriais galima gydyti galvijus, ypač mastitą, dėl bakterijų atsparumo mažėja. Taip seminare tvirtino LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja-rezidentė Karina Džermeikaitė, analizuodama klinikinius atvejus ir antibiotikų naudojimo tikslingumą.

Kodėl vystosi bakterijų atsparumas antibiotikams, gydant mastitą? Pirmiausia, neatliekamos antibiogramos, kad būtų nustatyta, kokioms antimikrobinėms medžiagoms jautrūs ligos sukėlėjai, o gydant kartais vieni antibiotikai keičiami kitais, neįsitikinus jų veiksmingumu. Be to, gydymo kursas neretai būna per trumpas.

90 proc. visų mastitų ūkiuose yra subklinikinės formos, todėl labai svarbu jį pastebėti kuo anksčiau, nes tai leidžia problemą išspręsti be antibiotikų.

Veterinarijos gydytoja-rezidentė Karina Džermeikaitė pabrėžė, kad antibiotikų spektras, kuriais galima gydyti galvijus, ypač mastitą, dėl bakterijų atsparumo mažėja

Vakcinacija – dar viena priemonė, padedanti kontroliuoti antibiotikų naudojimą. Vakcinuotiems gyvūnams rečiau pasireiškia antrinės bakterinės kilmės infekcijos ar klinikinės ligos formos.

Pristatydama klinikinį veršelio nuo klostridiozės gaišimo atvejį, K. Džermeikaitė sakė, kad tai liga, kuriai gydyti, be kitų priemonių, gali būti skiriami antibiotikai, tačiau juos būtina skirti tik atlikus antibiogramą. Veterinarės minėtu atveju Clostridium genties bakterija buvo jautri 5 iš 7 antibiotikams.  

Veterinarijos gydytojas, Respublikiniu veterinarijos aprūpinimo centro veterinarinės farmacijos vadovas Daumantas Jatautas, kalbėdamas apie vakcinacijos naudą, atkreipė dėmesį, kad tai, kas tinka vienam ūkiui, nebūtinai tiks kitam, todėl vieno vakcinacijos protokolo negalima aklai taikyti ir kitam ūkiui, nes gali skirtis sukėlėjai. Ir netgi esant tiems patiems sukėlėjams, kurie pasireiškė skirtingu laikotarpiu, gali netikti tas pats vakcinavimo protokolas.

„Toks neatsakingumas, taikant tą pačią vakcinacijos schemą keliems ūkiams, sukelia ūkininkų nepasitikėjimą vakcinavimo nauda, nors ji reikšmingai gali sumažinti antibiotikų poreikį“, – pabrėžė D. Jatautas.   

Jis, be kita ko, patarė nevykdyti ir gyvulių dehelmentizacijos be koprologinių tyrimų, nes vystosi ir helmintų atsparumas vaistams.

Veterinarijos gydytojas Daumantas Jatautas ragino kolegas itin atsakingai taikyti vakcinavimo schemas

Visi lektoriai akcentavo, kad išvengti antibiotikų gali padėti kai kurios rekomendacijos ir profilaktikos priemonės: dezinfekcija, diferencinė diagnostika, bandos vadyba, gyvulių koncentracija, tinkamos gyvulių laikymo sąlygos, subalansuotas racionas, vakcinacija ir kitos, kurios teoriškai žinomos daugeliui, tik ne visada pritaikomos praktiškai.