Vilnius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai šiais metais braškių sezono metu įvairiose laikinose prekyvietėse, prie parduotuvių, poilsio aikštelėse bei kitose sezoninės lauko prekybos vietose tikrino, ar pirkėjams siūlomos braškės atitinka kokybės ir saugos reikalavimus, ar kainų etiketėse vartotojams nurodoma informacija apie jų kilmę ir kt.

Mažmeninėje prekyboje patikrinus daugiau kaip 5 tonas graikiškų, ispaniškų, lenkiškų ir Lietuvoje užaugintų braškių, neatitikimai užfiksuoti penktadaliu atvejų (21 proc.).

Patikrinus beveik 160 prekiautojų braškėmis, tarp dažniausiai užfiksuotų pažeidimų – uogų atsekamumo ir jų ženklinimo, informuoja VMVT.

Pasak VMVT, kaip ir pernai, taip ir šiemet vienas esminių pažeidimų buvo tai, kad pardavėjai vengė nurodyti uogų kilmės šalį, nors tai yra būtina. Taip pat nustatyta atvejų, kuomet prekiautojai neturėjo parduodamos produkcijos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, dalis jos buvo neženklinta, todėl negalimas uogų atsekamumas.

Vartotojai kainų etiketėje turi matyti, iš kokių šalių atvežtomis braškėmis yra prekiaujama, ir gali prašyti pardavėjų pateikti dokumentus, įrodančius produktų kilmės šalį. Bene populiariausioms uogoms yra taikomi ir specialieji kokybės reikalavimai, braškių etiketėje prekiautojai turi nurodyti ir produkto pavadinimą, kilmės šalį, kokybės klasę, tiekėją, grynąjį kiekį, jei uogos parduodamos sufasuotos.

Tikrinimų metu daug dėmesio skirta ir šių uogų kokybei. Inspektoriai vertino, ar prekybininkų siūlomos braškės nepažeistos, nesugedusios, nepradėjusios pūti, švarios, be matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir kt.

Pasak VMVT, uogų kokybės pažeidimų patikrų metu beveik nenustatyta. Be to, pastebima tendencija, kad pirkėjai tampa vis labiau reiklesni perkamų braškių ir kitų uogų kokybei, o tai verčia pasitempti ir pačius prekiautojus.

VMVT, MŪ inf.