Basf A1 2024 06 14 Basf m1 2024 06 14
Veterinarija
Biologinis saugumas: rutina ar prievolė?
LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Alvydas Malakauskas

Akademija (Kauno r.). Kalbant apie biologinį saugumą ūkyje, fizines priemones įmanoma įgyvendinti ir pritaikyti, bet pakeisti žmogaus elgesį ir požiūrį dažnai būna didelė problema.

Apie biologinio saugumo svarbą šiuolaikiniame gyvulininkystės ūkyje tarptautinėje konferencijoje apie gyvulininkystės konkurencingumo didinimą kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Alvydas Malakauskas.  

„Biologinis saugumas – tai vadybos ir fizinių priemonių visuma. Ji apima ir ūkininkų požiūrį bei elgesį – tai dažniausiai būna vienas iš svarbiausių biosaugos elementų, kurį įgyvendinti sunkiausia“, – sakė profesorius.

Bioversija 2024 04 26 m7

Biologinis saugumas yra išorinis (tai priemonės, kurios leidžia apsaugoti ūkį, kad į jį nepatektų infekcinių ligų sukėlėjai iš išorės) ir vidinis. Pastarajam ūkiuose skiriama mažiau dėmesio. Vidinė biosauga, pasak lektoriaus, svarbi tuo, kad sumažina vadinamąjį infekcinių ligų spaudimą gyvuliams ūkio viduje, todėl kitos priemonės tampa efektyvesnės.  

„Yra keli biologinio saugumo principai, kuriuos reikia žinoti ir taikyti ūkyje. Bet jeigu mintinai žinome kažkokį konkretų biosaugumo reikalavimą, skirtinguose ūkiuose ir skirtingomis aplinkybėmis, keičiantis situacijai ta priemonė gali neveikti. Todėl visada reikia galvoti apie tų principų taikymą konkrečiame ūkyje“, – kalbėjo A. Malakauskas, kėlęs klausimą, ar ūkio biosauga yra kasdienė rutina, ar prievolė?

„Fizinės, vadybos priemonės, žmogaus elgesys sudaro infekcinių ligų kontrolės piramidės pagrindą. Jeigu nesilaikome elementarių biologinio saugumo principų, tai prevencijos priemonės, vakcinacija, gydymas nebus tokie efektyvūs. Gydysime antibiotikais, bet aplinkoje bakterijų bus labai daug ir gyvuliai nuolat užsikrės iš naujo. O biologinis saugumas ne tik sumažina infekcinių ligų plitimą, ekonominius nuostolius, bet ir padeda mažinti antibiotikų vartojimą“, – teigė profesorius.  

Belgijoje, kur biosaugai skiriama daug dėmesio, vyko ūkininkų apklausa. Pagrindinės priežastys taikyti biosaugos priemones šios šalies ūkininkams buvo didesnis pelningumas, ūkio stabilumas, geresnė produktų kokybė, gyvūnų gerovė ir saugumas, ir aišku, atsakomybė laikyti gyvulius sveikus.

Išskyrus kiaulių ir paukščių ūkius, formalių biologinio saugumo reikalavimų, pasak A. Malakausko, yra nedaug, jie lengvai įgyvendami. Šios priemonės padeda užtikrinti ūkio tvarumą, bet Lietuvoje ne visi jų paiso.   

Vakarų Europoje atliktos apklausos atskleidė pagrindines priežastis, kodėl nesilaikoma biosaugos reikalavimų: ūkininkai netiki tuo arba jiems trūksta žinių. „Ir Lietuvoje vyksta diskusijų – vieniems atrodo reikia, kitiems – nereikia. Tai požiūrio reikalas, vertinant iš skirtingų taškų. Bet į biologinį saugumą vis dėlto reikia žiūrėti ne kaip į naštą ar prievolę – tai procesas, kuris užtikrina gyvūnų, žmonių ir aplinkos sveikatingumą. Jeigu apie biosaugą galvosime šiuo požiūriu, daugeliu atveju reikalavimus bus lengviau įgyvendinti. O požiūrį dažniausiai lemia žinios“, – pabrėžė prof. A. Malakauskas.

Jis pateikė konkretų pavyzdį, kiek lemia biologinio saugumo priemonės. Viename kiaulių komplekse du tarpusavyje nesusiję ūkiai laikė po 300 kiaulių. Į vieną iš jų pateko afrikinio kiaulių maro virusas. Laikytojai tarpusavyje beveik nebendravo, bet turėjo bendrą koridorių, kiaulių iškrovimo vietą, pašarų sandėliai buvo vienas šalia kito, aišku, bendri įvažiavimo vartai. Ūkyje, kuriame kilo ligos protrūkis, kiaules prižiūrėjo 5–7 žmonės, kitame dirbo tik du žmonės – savininkai ir šiame ūkyje nebuvo rasta nė vienos užkrėstos kiaulės.

„Kalbantis su ūkio, kurio kiaulės susirgo, darbuotojais susidarė įspūdis, kad jų požiūris į biosaugą silpnokas. O antrojo ūkio savininkų žinios, požiūris į biosaugą ir afrikinį kiaulių marą buvo visiškai kitoks, negu pirmojo ūkio  Tai geriausias pavyzdys, kad biosauga veikia“, – teigė lektorius.

Jo pastebėjimu, ir avių ūkiams pasiekti norimų veiklos rezultatų kai kada trukdo su biosauga susijusios priežastys: „Jeigu būtų planelis, ką daryti su įvežamais gyvuliais, kaip juos karantinuoti, tinkamai dehelmintizuoti, kaip patikrinti nagas, daugelio problemų būtų galima išvengti. Ir tai priemonės, beveik nieko nekainuojančios.“

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos