Briuselis. Afrikinio kiaulių maro užkratas į Belgiją galėjo patekti iš Baltijos valstybių, paskelbė Belgijos nacionalinis transliuotojas RTBF.

„Atitinkamos Belgijos institucijos tiria dvi pagrindines afrikinio kiaulių maro viruso pateikimo į šalį versijas - šis virusas Belgijoje galėjo išplisti iš Baltijos šalių vilkikų vairuotojų maisto atliekų, arba jį galėjo atvežti iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai“, - pranešė RTBF.

Televizijos duomenimis, Belgijos Liuksemburgo provincijoje miškuose, netoli kurių yra iš misijos Baltijos valstybėse grįžusių belgų karių stovykla, aptikta kelios dešimtys nuo afrikinio kiaulių maro nugaišusių šernų. Karių stovykloje buvo skubiai atlikta dezinfekcija.

Kaip buvo skelbta, Belgijos Valonijos regiono valdžia skyrė 1 mln. eurų kovai su afrikiniu kiaulių maru, praėjusį mėnesį regione užfiksavus kelis šios mirtinos kiaulėms ir šernams ligos atvejus.

Liuksemburgo provincijoje šalies pietyčiuose uždaryta 63 tūkst. hektarų ploto miško teritorija, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nenustatytiems asmenims iškeltą baudžiamąją bylą dėl afrikinio kiaulių maro užkrato įvežimo į Belgiją.

Dalis Europos, Azijos, Amerikos šalių jau uždraudė kiaulienos importą iš Belgijos.

Pasak Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, belgų iškelta versija yra tik teorinė galimybė, o užkratas galėjo patekti ir iš Ukrainos, Rusijos ar kitų šalių.

„Man keista šiek tiek girdėti, kad visas klausimas suverčiamas Baltijos valstybėms“,– BNS sakė V. Paulauskas.

„Hipotezė tikėtina, kad vairuotojai su namuose gamintu maistu galimai gali pervežti užkratą į kitas valstybes. Bet tai gali būti ir iš Ukrainos, Rusijos, gali būti ir kitų paveiktų šalių, kodėl iš Baltijos? Ukrainiečiai ir Rusijos vairuotojai taip pat važinėja ir gali atvežti“,– teigė V. Paulauskas.

V. Paulausko teigimu, išvadas galima daryti tik atlikus detalius mokslinius tyrimus.

Šiemet Lietuvoje patvirtintas 1257 šernų AKM atvejai, o naminių kiaulių ūkiuose nustatyta 50 židinių. AKM užkrėstų vietų Europoje daugiausiai užfiksuota Lenkijoje – 1,96 tūkst., Latvijoje – 559, Estijoje – 198, Rumunijoje – 60, Vengrijoje – 35.

Pasak V. Paulausko, siekiant užkirsti kelią užkrato plitimui, tarnyba papildomų veiksmų imtis neketina, tačiau yra patikrinusi visus Lietuvos ūkius, kuriuose laikomos kiaulės, įspėjusi ūkininkus, o visos Lietuvoje kritusios kiaulės ir šernai tiriami laboratorijoje. Taip pat prevenciškai perspėjami ir mėsos nesivežti skatinami į Lietuvą įvažiuojantys vairuotojai, oro uostų keleiviai.

Taip pat skaitykite:

N. Zelandijos spauda: AKM išplito iš Lietuvos

„Interfax“-BNS inf.