Berlynas. Afrikiniu kiaulių maru (AKM) virusu užsikrėtusios musės, mašalai, erkės, uodai ir kiti vabzdžiai kraujasiurbiai gali pernešti ligą naminėms kiaulėms, teigia Danijos mokslininkai. Vis dėlto Vokietijos Frydricho Leflerio instituto mokslininkai ragina atlikti tolesnius tyrimus.

Diskusija kilo danų mokslininkams pareiškus, kad kiaulė gali užsikrėsti AKM, jei suės musę ar kitą kraujasiurbį vabzdį. Jie įsitikinę, kad šios išvados paaiškina AKM protrūkius didelio biologinio saugumo ūkiuose.

Spėjama, kad musė ar kitas kraujasiurbys vabzdys, įsisiurbusi į sergančio šerno odą, sukėlėją su krauju perneša į kiaulių bandą, rašo portalas agrarheute.com.

Pasak Frydricho Leflerio instituto mokslininkų, jau daug metų nekyla abejonių, kad AKM virusas plinta mechaniškai per gyvus ir negyvus vektorius. Danijos tyrėjų darbas šias žinias tik patvirtino. Tačiau nėra patikimų duomenų, įrodančių, kad musės vaidina svarbų vaidmenį perduodant AKM, ypač dideliu atstumu. 

Iki šiol rasta tik viena odos erkių rūšis, kuri apibūdinama kaip kompetentingas afrikinio kiaulių maro pernešėjas. Tokie pernešėjai gali aktyviai dauginti virusą ir platinti jį visais savo gyvavimo ciklo etapais, todėl kiti nariuotakojai atlieka išimtinai mechaninę funkciją. 

Vokietijos ekspertai įsitikinę, kad iki šiol atlikti tyrimai ir duomenys mokslinėje literatūroje nepateikia svarių įrodymų, jog nariuotakojai labai prisidėjo prie dabartino AKM protrūkio Europoje. Tačiau pabrėžia, kad būtina toliau vertinti galimą riziką.

Ištyrus kraujasiurbius (smulkius mašalus, uodus, aklius, erkes), surinktus iš užkrėstų Estijos laukinės gamtos regionų, nerasta AKM viruso genomo.

Netrukus planuojama pradėti tyrimus, apimsiančius nariuotakojus, kurie tiesiogiai kontaktuoja su naminėmis kiaulėmis. Yra žinoma, kad viruso genomo galima rasti ant musių, sugautų AKM užsikrėtusių gyvulių garduose. Tačiau abejojama, ar skraidantys kraujasiurbiai gali platinti ligos sukėlėjus dideliu atstumu, pavyzdžiui, iš miško į kiaulių kompleksus.