Vilnius. Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras, pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės, maro užkratas rastas ištirtuose šernuose.

LRT radijui Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.

Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos aptikti pernai vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, siekiant sustabdyti užkrato plitimą - imtasi dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, siekdamas sustabdyti užkrato plitimą iš Baltarusijos, šiemet leido šernus medžioti visus metus be apribojimų.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

Algis Baravykas: priemonių dėl šernų nebuvo imtasi

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, kai praėjusių metų birželį buvo aptiktas afrikinis kiaulių maras Baltarusijoje netoli Lietuvos pasienio, su Lietuvos premjeru ir visomis atsakingomis įstaigomis buvo aptartas veiksmų planas. „Kiaulių augintojai ėmėsi griežtų biosaugos priemonių, tačiau dėl šernų nebuvo padaryta nieko. O 700 km ilgio Lietuvos-Baltarusijos pasienio ruože šernai laisvai vaikšto, kur nori. Ir buvo naivu tikėtis, kad jie neateis į Lietuvą", - kalbėjo A. Baravykas.

A. Baravyko pasiūlymą pasienyje nutiesti tvorą, kuri sustabdytų laisvą šernų judėjimą iš Baltarusijos į Lietuvą, daugelis vadino utopiniu ar net juokingu, negana to, net nebuvo intensyviau šaudomi ir šernai. „Medžiotojai nešaudė šernų dėl etinių ir kitokių principų, bet įdomu, ar ir dabar galios tie principai, ar vis dėlto juos naikins, nes pavojingą virusą į Lietuvą atnešė šernai", - svarstė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Šiandien A. Baravykas mato dvi išeitis: išnaikinti sergančius šernus ir sugalvoti būdą, kad užsikrėtę šernai iš Baltarusijos neateitų į Lietuvą.  

Pietryčių Lietuvoje, iškilus afrikinio maro pavojui, bendromis Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos ir VMVT jėgomis buvo sumažintas smulkių kiaulių augintojų skaičius - ten įrengta buferinė zona. Tame krašte imtasi itin griežtų biosaugos priemonių, kurios, A. Baravyko manymu, šiek tiek sumažina riziką. „Kol niekas nenusižengs biosaugos reikalavimams, užkratas į ūkius neturėtų patekti, ir problema bus tik šernai. Bet jeigu sergančių šernų niekas ilgai nesumedžios, virusas plis, nes šernai migruos toliau. Ir ką reikės daryti, jeigu užsikrėtusių šernų rasime Tauragės, Kelmės, Radviliškio rajone? Į tai atsakymo kol kas nėra", - mintimis dalijosi A. Baravykas.

Jeigu vis dėlto afrikinis kiaulių maras patektų į kiaulių ūkius, Lietuvai tai reikštų milžiniškus ekonominius nuostolius.

Rusija apie situaciją Lietuvoje

Lietuvoje aptikus afrikinį kiaulių marą, Rusija svarsto galimybę apriboti bet kokios kiaulių produkcijos įvežimą iš Europos Sąjungos (ES), pareiškė Rusijos veterinarijos tarnybos "Rosselchoznadzor" atstovas.

„Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas mus informavo, jog pasienyje su Baltarusija rastuose dviejuose nugaišusiuose šernuose aptiktas afrikinis kiaulių maras. Ši ypač pavojinga liga pasiekė ES. Tai pavojinga, nes šernų populiacija Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitos ES valstybėse iki pat Prancūzijos yra didelė, todėl greito ligos plitimo rizika - didelė", - sakė Aleksejus Aleksejenka.

Rusija dar 2012 metais uždraudė importuoti gyvas kiaules iš ES. Draudimas galioja iki šiol.

Pasak A. Aleksejenkos, Rusija jau nusiuntė Europos Komisijai kvietimą pirmadienį surengti konsultacijas dėl maro plitimo grėsmės ir priemonių jam išvengti.

Pasak Kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, preliminariais duomenimis, pernai vien tik kiaulienos produkcijos į Rusiją buvo eksportuota 6 tūkst. tonų už 60 mln. litų.

Dar 5 tūkst. tonų už 40 mln. litų eksportuota į Europos Sąjungos (ES) šalis - daugiausiai Latviją, Lenkiją, Estiją ir Daniją. 2 tūkst. tonų už 20 mln. litų kiaulienos eksportuota į Baltarusiją.

J. Milius tikisi suvaldyti padėtį

Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas teigia, kad dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjunga rimtų sankcijų nesiims, tačiau su Rusija teks daug derėtis. Lietuva yra pirma ES valstybė, kurioje nustatytas afrikinis kiaulių maras.

„Aš tikiu, kad mes lokalizuosime iki tol, kol bus javai ir grūdai, ir kontroliuosime tą situaciją. Gyvūnuose labai sunku ligų paplitimus kontroliuoti, tačiau mažinant populiaciją, mes tai darysime, ir galvoju, kad pavyks", - teigė J. Milius.

J. Milius neatmetė tikimybės, kad užkratas Lietuvoje yra jau kurį laiką, o sergantys gyvūnai nukeliavo giliau į šalį.

MŪ, BNS inf.