Kaunas. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) nusprendė kreiptis į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjo šmeižto.

Dėl visuomenėje klaidžiojančių neteisingų žinių apie kailinių žvėrelių ūkius, LŽAA jau prieš kelis metus pradėjo rengti atvirų durų dienas audinių fermose. LŽAA ir AB „Vilkijos ūkis“ vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, teigė, kad norint būti išgirstam, nelieka kito kelio, tik atidaryti fermos duris. Tačiau ir šio būdo neužteko savo teisumui įrodyti – audinių augintojų puolimas nesiliauja. Todėl LŽAA, išanalizavusi VšĮ „Tušti narvai“ žiniasklaidai pateiktus įrašus neva iš Lietuvos žvėrelių fermų ir įvertinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvadas po pirmųjų neplaninių patikrinimų, nutarė nebetylėti ir kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl šmeižto.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša nutarė netylėti dėl gyvūnų gynėjo šmeižto

LŽAA vadovas Česlovas Tallat-Kelpša teigia: „Turiu pripažinti, kad vaizdai, kuriuos mačiau per televiziją rugpjūčio gale man buvo pasibjaurėtini. Atidžiai juos peržiūrėjome kartu su kelis dešimtmečius žvėrelių fermose dirbančiais veterinarijos gydytojais. Išvada – nieko panašaus nesame matę savo akimis, nors pats ūkį turiu nuo 1993 m., pažįstu nemažą dalį Lietuvos augintojų. Tą patį jums gali pasakyti ir Valstybinės maisto ir veterinarijos vadovai.“

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis kiek anksčiau per atvirtų durų dieną „Vilkijos ūkyje“ yra teigęs, kad pavienių apsikandžiojusių žvėrelių atvejų pasitaiko bet kokių gyvūnų bandose, o kailinių žvėrelių ūkiuose gyvūnų gerovės problemų yra mažiausiai. Kailinių žvėrelių augintojai nuolat tikrinami, o gyvūnų migdymo laikotarpiu tikrinami visi be išimties ūkiai. Be to, iškart reaguojama į bet kokį pranešimą dėl galimo gyvūnų gerovės pažeidimo.

Pavyzdinės „Paringuvo ūkio“ audinių fermos

Č. Tallat-Kelpša labiausiai baiminasi,  ar gyvūnų gerovės aktyvistai kartais neseka Danijos pavyzdžiu? 2012 m. pabaigoje Danijos aukščiausiasis teismas priėmė kaltinamąjį nuosprendį po to, kai paaiškėjo, kad į fermas naktimis įsilaužinėję filmuotojai patys provokavo gyvūnus kovoti tarpusavyje ir filmavo jų sužalojimus. Jie daužė per narvus, atidarinėjo juos ir suleisdavo skirtingų šeimų žvėrelius, kurie turi būti laikomi atskirti. „Nejaugi tokie dalykai vyksta ir Lietuvoje?“ – klausia Č.Tallat-Kelpša. Be to, Danijos aktyvistams priteista sumokėti šešiaženklę sumą.

VMVT pradėjo patikrinimus ūkiuose – rimtų gyvūnų gerovės pažeidimų neužfiksuota. Pavyzdžiui, viename ūkyje, kuriame laikoma 15 tūkst. gyvūnų rasta dešimt vienetų 2 centimetrais per siaurų narvų. Kitame ūkyje, kur laikoma 26 tūkst. gyvūnų rastos dvi apsikandžiojusios audinės, kurios gydomos atskirtos nuo kitų, bei trys narvai, neatitinkantys reikalavimų. Dar kitame ūkyje, kur laikoma 18 tūkst. gyvūnų, pažeidimų nėra, bet 19 gyvūnų dėl apsikandžiojimų patalpinti gydymui skirtoje zonoje. Kol kas tai – griežčiausios pastabos. VMVT pateikė pastabų dėl kai kur nenušienautos žolės, bet ūkininkų manymu, žolės pjovimas kelia stresą gyvūnams, be to, aukšta žolė apsaugo nuo karščio ir apskritai mažai turi bendro su gyvūnų gerove.

VMVT teigimu, kailinių žvėrelių ūkiuose gyvūnų gerovės problemų nėra daug

Lietuvos žvėrelių augintojai jau pradėjo konsultacijas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad kailinių žvėrelių gerovės kriterijai būtų aiškesni. Apie 80 proc. ūkių Lietuvoje pradėti tikrinti nepriklausomų auditorių pagal europinę gyvūnų gerovės vertinimo sistemą WELFUR, kurioje numatyti gerokai griežtesni reikalavimai nei Lietuvos ar ES teisės aktuose. Ūkiai, negavę WELFUR sertifikatų, negalės pardavinėti savo kailių aukcionuose jau nuo 2019 m. Be to, audinių augintojai patys geriausiai žino, kad kokybišką kailį gali užauginti tik geromis sąlygomis.

Prieš dvejus metus AB „Vilkijos ūkis“ ir Danijos Aarhuso universitetui priklausančioje moksliniams tyrimams skirtoje fermoje lankėsi ir BBC žurnalistas, vartotojams skirtos programos „You and yours“ reporteris Jon Douglas. BBC 4 radijas ir BBC verslo tinklalapis tuomet pateikė reportažų seriją apie kailinių žvėrelių gerovę Europos fermose. Kaip reportaže pasakojo žurnalistas, tai, ką šiandien matome, aiškiai skiriasi nuo internete randamų vaizdų, kuriuos talpina kailinių žvėrelių auginimui besipriešinantys žmonės. Dažnai rodoma, kad žvėreliai atlieka besikartojančius judesius, galimai sukeltus streso, tačiau žurnalistui besiartinant prie visų narvų nė vienas gyvūnas nesitraukė išsigandęs, nerodė jokios agresijos ar streso  požymių.

LŽAA, MŪ inf.