Vilnius. Teigdami, kad žemdirbių savivaldoje klausimai sprendžiami nebesivadovaujant demokratijos principais bei žemdirbius atstovaujančių institucijų kolegialiais sprendimais, dalis žemės ūkio sektoriaus organizacijų steigia Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje šios Tarybos steigėjai pranešė, kad tokį sprendimą rugpjūčio 25-ąją priėmė Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos bei Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovai.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą dar tik ketinama registruoti Juridinių asmenų registre, vadovo ji neturi, tačiau organizacijos darbo reglamente numatyta, kad Tarybai vadovaus pirmininkas, kuris, kaip ir pavaduotojas, rotacijos principu bus renkamas vieniems metams.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, situacija susiklostė tokia, kad tiesiogiai žemdirbius liečiančius klausimus sprendžia tie, kurie nuo jų yra toliau.

„Žemės ūkio rūmų darbuotojai vietoje to, kad mums teiktų nutarimus, projektus, įstatymus, pradėjo patys mūsų vardu šnekėti visose valdžios institucijose. Rūmų pirmininkas, direktorius, tarybos pirmininkas ir prezidiumo pirmininkas - vienas ir tas pats asmuo. Rūmų tarybos darbotvarkės formuojamos nebeaišku kokiu principu... Tai yra blogai", - kalbėjo J. Sviderskis. Anot jo, jau kuris laikas buvo kalbama apie Žemės ūkio rūmų reorganizaciją, kuriama darbo grupė, bet galiausiai visa tai užgeso.

Pasak J. Sviderskio, tai ir paskatino steigti Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą, kuri, kaip akcentavo steigėjai, yra ne politinė, o valdžios institucijų patariamoji organizacija, siekianti skaidraus ir visapusiško žemdirbių atstovavimo.

„Žemdirbiai savo organizacijas turi išlaikyti. Mokestis dar nėra apspręstas. Nereikia ištiesus ranką lenktis Seimui, Vyriausybei ir prašyti pinigų, tada tampi tik tarnu, o ne lygiaverčiu partneriu", - sakė J. Sviderskis.

„Sprendimus, kaip ten bebūtų, priimsime bendru sutarimu bendrais klausimais, kurie liečia žemdirbius. Yra pareiškę norą prie mūsų prisijungti ekologinių ūkių, paukštininkystės, sodininkų, daržininkų sektorių atstovai, ūkininkaujantieji nenašiose žemės,t. y. tos organizacijos, kurios tiesiogiai atstovauja kaimo žmones. Šiandienai finansavimo mes neprašome, išsilaikysime patys", - sakė J. Sviderskis.

Kad norinčių prisijungti prie naujos organizacijos veiklos nestinga, patvirtino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. „Norinčių šiuo metu tikrai yra: ir kooperatyvų, ir žirgų augintojų asociacijos, ir bendruomenės... Tas reikalas pribrendo ir mes tą darome. Nevisada sutikdavo mūsų nuomonės, bet jeigu mes visi pasikeitėme ir galime bendrai sėsti prie vieno stalo ir spręsti klausimus, tai reiškia, visiems situacija jau va čia...", - vaizdžiai susiklosčiusią padėtį piešė J. Talmantas.

Tai, kad ūkininkai nėra patenkinti esama situacija, kalbėjo ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis. „Šita iniciatyva iškilo ne tiek iš viršaus, ne tiek vadovai sugalvojo, o mūsų skyriai, žemdirbiai jau seniai yra nepatenkinti Žemės ūkio rūmų veikla, ypač rajonuose. (...) Juo labiau, kad yra tiek įsisenėjusių problemų kaip kooperacija, rinkodara, logistika, kurios pavestos spręsti Rūmams, bet praktiškai visi šitie klausimai nejuda iš vietos", - kalbėjo V. Juodsnukis.

„Man atrodo, kad atėjo tas laikas, kai ir stambieji, ir smulkieji ūkininkai turime sutarti visais svarbiais klausimais. Mes prisiimame visą atsakomybę, kuri mūsų laukia. Šeimos ūkininkų sąjunga Prezidiume ir Taryboje tai aptarė ir dauguma pritarė, kad reikia pokyčių", - teigė V. Juodsnukis.

Kritikos ŽŪR atžvilgiu negailėjo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, pasak kurio, ŽŪR  turi teikti paslaugas žemdirbiams ir žemės ūkiui, tam jie ir buvo sukurti, turėjo tam struktūrą, tačiau per visą veiklos laikotarpį nesugebėjo to tikslo įgyvendinti ir tapo organizacija, veikiančia nežinia ką.

„Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo ŽŪR pritarimas perskirstyti europinės paramos lėšas, paimant jas iš tiesioginių išmokų ir perkeliant į kaimo plėtrą", - sakė A. Macijauskas. Jo teigimu, toks sprendimas priimtas ŽŪR taryboje, tačiau nė viena iš žemdirbiškų organizacijų tuomet nedalyvavo.

„Tokie sprendimai sukėlė pykčio bangą tarp kaimo žmonių. Mūsų organizacijos nariai, grūdų augintojai, kategoriškai pradėjo klausti, kada Rūmai baigs užsiimti reikalais, kurių jie nesupranta, ir kada Lietuvoje atsiras organizacija, kuri atstovautų profesionalius žemdirbius, kurie neturi kito pragyvenimo šaltinio, o tik žemės ūkį", - sprendimą steigti naują organizaciją grindė A. Macijauskas.

Steigėjų teigimu, aktualių, nedelsiant spręstinų klausimų yra susikaupę labai daug: pradedant mokesčių sistemos pertvarka ir šiųmečio derliaus aktualijomis, baigiant aplinkosauginiais, kelių ir kitais klausimais.

Įsteigusios Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą, šios organizacijos liko ir Žemės ūkio rūmų narėmis, žadėdamos stebėti situaciją.

MŪ inf.