Vilnius. Vyriausybė pirmadienį pritarė patobulintam 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektui, jis teikiamas Seimui.

Finansų ministerija pranešė, kad ministrų kabinetas apsvarstė visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų ir asociacijų pasiūlymus dėl projekto. Biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus perteklius. Planuojama, kad 2020 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sieks apie 1,7 mlrd. eurų.

„Tikiu, kad Vyriausybės siūlomas kitų metų biudžeto projektas yra realistinis ir subalansuotas. Įsiklausydami į visuomenės poreikius, skirdami daugiau lėšų ten, kur reikia labiausiai, mes kartu įvertiname ir kintančią ekonominę padėtį bei laikomės fiskalinės drausmės“, - pranešime teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Po pirmojo 2020 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55,3 mln. eurų (pajamos augo 13,9 mln. eurų).

Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai augs 10 proc., palyginti su šių metų pabaiga.

Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų.

„Jos (šios sumos – BNS) leidžia pasiekti, kad išvardintų sričių darbuotojams skirtingu metu, bet vidutiniškai atlyginimai augs po 10 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei privačiame sektoriuje“, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį sakė finansų ministras.

Taip pat dar papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).

Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai – 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai – 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai – 7,3 mln. eurų).

Ekonomikos sričiai papildomai iš viso numatoma 140 mln. eurų. Iš šios sumos: susisiekimui – 65 mln., žemės ūkiui – 39 mln., ekonomikai ir inovacijoms – 16 mln., energetikai – 12 mln. eurų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas dar anksčiau teigė, kad komitetas iš biudžeto papildomai prašo 70 mln. Eur žemės ūkiui. Kad šis prašymas bus patvirtintas, net pats komiteto pirmininkas nelabai tiki: „Kaimo reikalų komitete mes esame aštuoni nariai. Bet kaip balsuos likę Seimo nariai, negaliu numatyti.“ Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet biudžeto asignavimai žemės ūkiui mažėja. 2007 m. nuo bendro biudžeto žemės ūkiui buvo skiriama beveik 13 proc., dabar – tik 7,7 proc.

2020 m. valstybės biudžeto projekte Žemės ūkio ministerijai iš viso planuojama skirti 957,1 mln. Eur. Kaip portalui manoukis.lt paaiškino ŽŪM, didžioji asignavimų dalis, t. y. 800,6 mln. Eur, numatyta Europos Sąjungos programoms vykdyti, iš jų: 2014-2020 m. Kaimo plėtros plano priemonėms finansuoti – 288,8 tūkst. Eur, tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms – 494,7 mln. Eur, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo priemonėms – 15,7 mln. Eur.

Žemės ūkio ministerijai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos, palyginti su 2019 m. skirtais asignavimais, didėja 37,3 mln. Eur, iš jų: 27,7 mln. Eur didėja asignavimai bendrajam finansavimui užtikrinti ir 7,4 mln. Eur didėja lėšos Melioracijos programai vykdyti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos asignavimai, palyginti su 2019 m., didėja 3 mln. Eur.

Pagal Vyriausybės siūlomą biudžeto įstatymo projektą „vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 metų sausio 1 dienos padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), palyginti su šiais metais. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.

Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.

„Kalbant apie pensijas, numatomas dar didesnis augimas negu kad buvo pateiktas kartu su pirminiu Vyriausybės projektu“, - kalbėjo ministras.

Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru (11,6 euro susidarytų dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didėjimo).

„Kalbant apie dirbančiųjų situaciją, siūlome likti prie pirminio Vyriausybės pateikto varianto, kad maksimalus taikytinas NPD sudarytų 350 eurų, kitaip tariant, numatomas 50 eurų padidėjimas, taip pat NPD neįgaliesiems siūlome palikti pradinį Vyriausybės pateiktą variantą, kad didėtų vidutinį ir lengvą neįgalumą turintiems iki 600 eurų, o turintiems sunkų neįgalumą – iki 645 eurų“, – sakė V. Šapoka.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,160 mlrd. eurų, papildomai 731 mln. eurų.

Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).

„Kas atneša minusą, ką mes gavome atsižvelgiant į tuos sprendimus, kurie vykdomi Seime, tai finansų rinkų dalyvių ir stambios prekybos mokesčių įvedimas yra minus 45,9 mln. eurų, kadangi numatome, kad mokestis galėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos, akcizų mokesčių sumažėjimas, lyginant su Vyriausybės variantu, – minus 20,3 mln. eurų, transporto priemonių mokesčiai, kadangi tas registracijos mokestis buvo keičiamas, tai minus 9 mln. eurų. Ir, kadangi buvo koreguojamas nekilnojamojo turto mokestis, minus 5,6 mln. eurų“, - teigė V. Šapoka.

Ministerijos teigimu, ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2020 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc. ,vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.

MŪ, BNS inf.