Kaunas. LSMU Veterinarijos akademijoje atidaryta veterinarijos gydytojo Algimanto Lūžos fotografijų paroda. Šis pomėgis puikiai dera ir su profesine veterinaro veikla.

Aistrą fiksuoti gamtą A. Lūža pajuto prieš kelis metus ir nuo tada nesiskiria su fotoaparatu. „Kai VDU profesorius Algimantas Paulauskas pakvietė dirbti su stumbrų genetika, bežioplinėdamas po Kėdainių ir Panevėžio apylinkių miškus, skolintu aparatu pradėjau fotografuoti ir augalus. Tai ir buvo postūmis“, - apie pačią pradžią kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Per keletą metų jis surengė parodas Lietuvoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Slovėnijoje. Penkias fotografijas jis pažadėjo padovanoti savo Alma Mater – Veterinarijos akademijai, kuri jo gyvenime turėjo didžiulės reikšmės.

Prieš trejus metus Lietuvoje A. Lūža susitiko su Vokietijos kvantinės fizikos mokslininkais, jiems reikėjo medžiagos, kuri žmogui paprastai iliustruotų, kas tai yra kvantinė fizika. „Paprastai sakant, saulės spindulių lūžiai, einantys per tam tikrą sluoksnį, skleidžia labai įdomius, keistus reiškinius, kuriuos nupiešia pati gamta, tik juos žmogui reikia sugebėti pamatyti užfiksuoti. Tai dabar ir esu natūralios gamtos saulės spindulių lūžių fiksuotojas“, - teigė A. Lūža, manantis, kad yra toks vienintelis Europoje.

Šiuo metu pagrindinės Algimanto Lūžos fotografijų temos – natūralios gamtos, saulės ir vandens sukurti reiškiniai

Prie objekto jam kartais tenka eiti kelis šimtus kartų, kol pagauna patį tinkamiausią momentą. Veterinarijos gydytoją sužavėjo ir užbūrė galimybė fotoobjektyvu pagauti tai, ką nori žmogui pasakyti ir parodyti – kaip gyvena gamta, kaip, dygstant sėklai, prasideda augalo gyvybė, kaip formuojasi rasos lašelis, kaip pinamas voratinklis, kaip iki žemės paviršiaus ateina spindulys. Dabar jo pagrindinės temos – rytiniai rūkai, vanduo, šviesos patekimas į vandenį, lūžtantys jos spinduliai, t. y. natūralios gamtos, saulės ir vandens sukurti reiškiniai.  

„Pradėjau fotografuoti rytą, po to – vakarą, tada pamačiau, kad trūksta grandies ir „įlindau“ į vandenį. Taip padariau visą gražiąją Lietuvos peizažo panoramą“, - vaizdžiai pasakojo A. Lūža ir apie tai, kaip pradėjo fotografuoti gyvenimą po vandeniu 20-30 cm gylyje.

Šviesos spinduliai vandenyje – vieni įdomiausių A. Lūžos fotografijų objektų

Be abejo, veterinarijos gydytojui labai įdomu fotografuoti ir gyvūnus. Tuo tikslu jis dar labiau gilinosi į jų psichologiją. „Veterinarijos gydytoją gyvūnai pirmiausia priima kaip asmenį, todėl ir pats turi būti psichologiškai stiprus“, - teigė fotografuojantis veterinaras. Miške jam yra tekę susitikti su vilkais, lūšimi, o kai atsidūrė šalia šerno patelės su jaunikliais, teko pasijusti sprinteriu, bėgant nuo jos į medžiotojų bokštelį.

Prieš porą metų Pašilių stumbryne A. Lūža priėmė ypatingą viešnią – garsią lietuvių kilmės mokslininkę ir orangutangų saugotoją profesorę Birutę Galdikas. Sako, pamiškėje susėdę pokalbiui gerokai prieš vidurdienį, kalbėjosi, kol saulė nusileido. Dar vienas žmogus, padaręs A. Lūžai didelę įtaką, buvo psichologas iš Kazachstano, kurį A. Lūža vadina šamanu gerąja prasme. „Pokalbiai su šiais žmonėmis mane galutinai sustygavo, tarsi nubraižė gaires, kaip gyventi, kaip daryti gražius dalykus“, - teigė veterinarijos gydytojas.

Algimantas Lūža pažadėjo LSMU Veterinarijos akademijos kancleriui prof. Mindaugui Malakauskui (kairėje), kad savo Alma Mater jis padovanos keletą fotografijų

Pristatydama parodą LSMU Veterinarijos akademijos muziejaus vedėja Lina Baršauskienė teigė, kad A. Lūža septynerius metus buvo vienintelis valstybinių miškų žinyboje, Krekenavos girininkijoje, dirbantis veterinaras, stebėjęs stumbrų genetiką, lingių lizdavietes, gydęs į Raudonąją knygą įtrauktų gyvūnų rūšis. A. Lūža neapleido ir privačios praktikos, dirba su stambiais galvijais. Jis daug metų tyrinėja augalus ir jų gydomąsias savybes pritaiko veterinarijoje. Gydomųjų savybių turinčiomis žolėmis pradėjo domėtis prieš kelis dešimtmečius, po susitikimo su žolininke Eugenija Šimkūnaite.

MŪ inf.