Gamybinės ir prekybinės bendrovės „Pasvalio agrodileris“ vadovo Sigito ZAJARSKO rytas prasideda nuo elektroninių laiškų peržiūros – nuo gautos informacijos labai priklauso ir darbo diena, jos planavimas.

„Dabar didžiojoje dalyje laiškų dominuoja du dalykai: arba dalys pabrango, arba tiekimas nukeltas, tad vis galvoji, kokius pranešimus gausi ir kokius sprendimus reikės priimti, kaip išsisukti iš situacijos. Gyvename keistu laiku: viskas brangu, bet nėra, negali gauti“, – kokiomis mintimis sutinka darbo rytą, pasakoja vienintelės Lietuvoje purkštuvus gaminančios įmonės vadovas.

Pasak jo, dėl papildomų darbų, kurių padaugėjo dėl tiekimo grandinės sutrikimų, darbo diena ir savaitė labai sutrumpėjo, todėl laiko trūkumą jis vadina viena iš dabartinių bėdų.

Anksčiau viskas buvo aišku ir nusistovėję, o dabar ir darbuotojams kyla daug neaiškumų, tad dažniau kreipiasi į vadovą, nes nežino, ką daryti.

Tad dabar, S. Zajarsko teigimu, per dieną tenka priimti daugiau sprendimų, daugiau laiko skirti pokalbiams su specialistais, bendromis jėgomis ieškant išeičių. Šiuo atveju gelbsti tai, kad įmonė nedidelė, todėl gana lanksti – gali greitai priimti sprendimą, jei reikia, vieną įrangą pakeisti kita.

„Be to, esame seno kirpimo žmonės, visada buvome atsargūs, turėjome rezervą, laikome daugiau atsargų nei reikia, nors apyvartumo nebuvo.

Dabar tai mus gelbsti, nes viskas pabrango, o svarbiausia – turime tai, ko reikia užsakymams įgyvendinti“, – sako pašnekovas pabrėždamas šiuo metu dar labiau išaugusio kruopštaus planavimo reikšmę.

Bendrovės vadovo galvos skausmą didina ir koronavirusu sergantys darbuotojai – kai vienu metu suserga iki 5 žmonių, nemažai iššūkių kyla vykdant užsakymus, kurių netrūksta, nes ūkininkai investuoja į techniką.

„Visa laimė, kad turime gerą kolektyvą, tikrus specialistus, tad pavyksta rasti sprendimus. Nevadovauju iš kabineto, dažnai ir pats gamyboje sukiojuosi, su darbuotojais kalbamės, sprendimus bendrai priimame.

Su kiekvienu darbuotoju asmeniškai kasdien šnekamės, išklausau pasiūlymus ir patarimus, nes kiekvienas svarbus. Labai noriu, kad jie nedirbtų kaip mašinos, o mąstytų ir suprastų, kad tai mūsų bendras produktas ir dėl to turi stengtis viską kuo geriau atlikti.

Kai važiuoja per Lietuvą ir pamato dirbančius mūsų purkštuvus, džiaugiasi produktu, kurį patys pagamino“, – pasididžiavimą savo darbu 35 darbuotojų kolektyvui skiepija įmonės vadovas.

Nepaisant visų iššūkių, tarp kurių ir didėjantys reikalavimai, ir įstatymų nestabilumas, S. Zajarskas sako, kad darbas jam teikia malonumą.

„Ypač smagu, kai kuriame naują produktą. Jį sukuriame, paleidžiame į gyvenimą ir jis gerai atlieka funkcijas, nėra blogesnis nei kitų šalių gamintojų.

Klientas tai vertina – turėdamas du purkštuvus, perka ir trečią. Tai, kad renkasi mus, teikia didžiausią pasitenkinimą, vadinasi, dirbame ne veltui ir gerai“, – džiaugiasi pašnekovas pridurdamas, kad sukurti lietuvišką purkštuvą ir užsitarnauti gerą vardą lengva nebuvo.

Naujos tendencijos naudoti mažiau chemijos ar visai jos atsisakyti kelia neaiškumų, kiek ilgai bus perkami purkštuvai, tad pamažu įmonė ieško naujų nišų. Viena jų – ekologinių rotorinių akėčių, kurių paklausa kasmet auga, gamyba.

Nuo darbo rūpesčių ir problemų S. Zajarskas geriausiai atsipalaiduoja namų dirbtuvėse, restauruodamas senovinius retro automobilius.

„Laukiu vakaro, kada galėsiu prie jų padirbėti. Tai labai malonus pomėgis, ypač kai pamatai galutinį rezultatą, nors jam pasiekti kartais prireikia 5–10 metų“, – šypsosi pašnekovas pasakodamas, kad šiuo metu kolekcijoje yra 7 retro automobiliai: seniausias – 1926, naujiausias –1937 m. gamybos.