„Labiausiai džiugina, kad visą savo darbinę patirtį susikūriau dirbdama žemės ūkyje. Šios srities žmonės yra nuoširdesni, paprastesni, darbštesni bei mokantys prisitaikyti.“, – sako bendrovės „ADAMA Northern Europe“ generalinė direktorė Baltijos šalims Erika POVILIONIENĖ.

Į Baltijos šalių rinką kompanija „Makhteshim Agan“ įžengė prieš 15 metų, o prieš 6 metus visai tarptautinei grupei buvo suteiktas naujas vardas ir prekės ženklas ADAMA, kuris, išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia motina žemė. E. Povilionienė įmonėje dirba nuo 2010 metų, o 2013-aisiais tapo vadove Baltijos šalims ir šiuo metu atsako už 8 žmonių komandą, 6 iš jų dirba Lietuvoje, 2 – Latvijoje.

Nuo ko prasideda jūsų rytas? Kuris jums arčiau širdies: pirmadienio ar penktadienio?

Į biurą dažniausiai atvykstu anksti. Jeigu nėra darbo kelionių į regionus ir / ar Latviją, Estiją, paprastai dirbu Vilniuje. Biure dažnai užtrunku ilgiau nei standartinės darbo valandos. Nemėgstu palikti svarbių neužbaigtų darbų, todėl darbo valandų tikrai neskaičiuoju. Stengiuosi rytais neplanuoti svarbių susitikimų, tad mano kolegos ir partneriai puikiai žino, kad geriausius ir greičiausius sprendimus drauge galime priimti antroje dienos pusėje – man tai darbingiausias metas.

Pirmadieniais visuomet turime bendrus komandos susirinkimus biure. Pasiskirstome darbus, sudėliojame prioritetus. Tad pirmadienio diena gana intensyvi. Mano nuotoliniai susitikimai su vadovais ir užsienio kolegomis dažniausiai nusikelia į penktadienį. Taigi, pastaruoju metu taip susiklostė, kad pirmadieniai ir penktadieniai – intensyviausios savaitės dienos. Kitomis dienomis daugiau laiko galima skirti susitikimams, darbų planavimui.

Kaip darbuotojams skirstote užduotis? Ar visi komandos nariai vienodai dalijasi atsakomybe?

Mūsų komanda nėra didelė, tačiau mes turime labai aiškią struktūrą, aiškiai pasiskirtę funkcijas ir atsakomybes. Vieną savaitės dieną susitinkame visa komanda, apžvelgiame praeitos savaitės įvykius ir susiplanuojame darbus ateinančiai savaitei. Žinoma, būna darbų, kai reikalingas komandinis darbas ar pagalba, todėl jaučiame pareigą vienas kitam padėti.

Pasitikiu darbuotojais, nesistengiu jų kontroliuoti, tačiau siekiu kiekvieno darbuotojo asmeninių atsakomybių ir pareigų įvykdymo. Esu orientuota į galutinį rezultatą, todėl man smagu, kad kiekvienas mūsų komandos narys turi panašų požiūrį į darbą ir tai atspindi metų veiklos rezultatai.

Kiek vadovo darbe yra rutinos, iš anksto suplanuotų dalykų, o kiek netikėtumų, reikalaujančių skubaus sprendimo?

Sakyčiau, kad žemės ūkyje rutinos yra labai mažai. Ši sritis dinamiška ir nuolatos kintanti. Mūsų verslas priklauso ne tik nuo žmogiškųjų išteklių, bet ir nuo oro sąlygų, kurios nenuspėjamos ir jų kontroliuoti, deja, neįmanoma.

Taip pat paskutiniai pandeminiai metai išmokė prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų ir pakeisti darbo pobūdį bei sprendimus. Išmokome veikloje daugiau naudotis skaitmenine platforma, kuri sutaupo laiką keliaujant, tačiau darosi vis sunkiau kontroliuoti darbo laiką. Dažnai darbo diena tampa ilgesne, nei paprastai.

Šiame versle dirbu jau daug metų ir esu dalyvavausi daugybėje įvairių projektų, susitikimų, renginių, džiaugiuosi, kad vis dar drauge su komanda pavyksta sugalvoti ir įgyvendinti naujus ir unikalius projektus. Vienas iš jų sėkmingai startavęs yra partnerystę ir bendradarbiavimą skatinantis projektas, skirtas mūsų galutiniam vartotojui, ūkininkui, taip pat verslo partneriams ir mūsų komandos nariams mokytis, tobulėti, išbandyti naujų produktų technologijas ir jas pritaikyti praktikoje.

Kas jums įdomiausia bendraujant su ūkininkais?

Per 10-15 metų agroverslas stipriai pasikeitė. Ūkininkai tapo verslininkais, specialistais, kuriančiais žemės ūkio kultūrą bei išauginančiais geros kokybės derlių.

Mums svarbu, kad galime prisidėti prie naujų technologijų, spendimų ir kartu pasidžiaugti pasiektais jų rezultatais. O patraukliausia bendraujant su ūkininkais, žinoma, yra grįžtamasis ryšis, kai jie pasidalija savo įžvalgomis, patirtimi, poreikiais. 

O kokie momentai vadovės darbe sunkiausi?

Verslo aplinka ir žmonių kartos keičiasi. Todėl visuomet sau užduodu klausimą ir ieškau atsakymo, koks turėtų būti vadovas šiandien, kad žvelgtų į ateitį ir nesivadovautų senais bei nusistovėjusiais stereotipais.

Žinoma, kartais būna sunkesnių periodų kaip ir visuose versluose. Europos Sąjungoje keičiasi augalų apsaugos reikalavimai, peržiūrimos veikliosios medžiagos. Perspektyvoje prognozuojami dideli pokyčiai augalų apsaugos ir žemės ūkio versle. Jeigu žiūrėtume į ateitį, tai augalų apsaugoje per artimiausią dešimtmetį, manau, stipriai keisis produktų patelė.

Vis dažniau girdime, kad įmonės orientuojasi į biologinių produktų gamybą. Todėl labai svarbu išlaikyti sukurtas pozicijas, būti inovatyviems ir patraukliems rinkoje verslo partneriams ir žemdirbiams, sugebėti motyvuoti komandą, kadangi pagrindinis visų įmonių savininkų tikslas – išlikti ir augti rinkoje.  

Kaip motyvuojate komandą siekti užsibrėžtų tikslų?

Svarbiausia tikėti tuo, ką darai, mylėti savo darbą, išsikelti realius ambicingus tikslus, pasitikėti komanda ir drauge siekti kuo geresnių rezultatų. Be abejo, labai svarbu išlaikyti ir stiprinti santykius su klientais, nes ypatingai žemės ūkyje verslo pamatas yra ilgalaikis bendradarbiavimas, operatyvumas ir skaidrumas.

O kas labiausiai nudžiugina?

Asmeniškai mane džiugina, kad aš visą savo darbinę patirtį susikūriau dirbdama žemės ūkyje. Šios srities žmonės yra nuoširdesni, paprastesni, darbštesni bei mokantys prisitaikyti. Džiaugiuosi, kad jau vienuoliktus metus esu ADAMA grupės versle.

Šiuo metu man labai svarbu artimųjų ir darbuotojų sveikata, pozityvi darbo aplinka ir pasiekti aukšti rezultatai. Tai vėlgi rodo, kad buvo pasirinkta teisinga strategija, darbšti komanda ir tinkami klientai. 

Kaip suderinate įtemptą vadovės darbą su šeimos poreikiais, ar šeimai nepritrūksta jūsų dėmesio, ar lieka laiko asmeniniams pomėgiams?

O, tai vienas sunkesnių klausimų man! Karjeros pradžioje buvau visiškai pasinėrusi į darbą. Tačiau metams bėgant bandau atrasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Galiu pasakyti, kad didėjant atsakomybėms, plečiantis komandai, automatiškai mažėja laiko, kurį galiu skirti sau, tačiau šeimos nariai dažnai primena, kad gyvenime yra ne tik darbas, bet ir jie, mano vaikai.

Jūs klausiate, ar lieka laiko asmeniniams pomėgiams? Kaip minėjau, gyvenime svarbu rasti visur balansą. Labai mėgstu keliauti, pažinti kitas šalis, jų kultūrą, virtuvę, tradicijas. Šių dienų situacija kardinaliai pakeitė mano gyvenimą, todėl tenka atrasti naujus pomėgius: sportuoju, propaguoju sveiką gyvenimo būdą, stengiuosi daugiau laiko praleisti gryname ore ir judėti. Dar mėgstu žiūrėti gerą kiną, kuris padeda nukreipti mintis į kitas erdves. Aišku, dar knygos, nors joms laiko lieka vis mažiau.