„Tikras lyderis turi būti autentiškas, t. y. toks, koks yra – be kaukės, nevaidinantis, nes kartais net nepastebime, kiek skirtingų vaidmenų atliekame skirtingose situacijose“, – sako „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius PRANCKEVIČIUS.

Andrių Pranckevičių užtinku lengvai atsirėmusį į stalą rinkodaros specialistų kabinete ir betarpiškai, paprastai kažką aptariantį su kolegomis.

Tikėjausi milijonines apyvartas valdančios įmonės vadovą rasti dideliame kabinete su prieškambariu, kur pirmiausia sutiks oficialia ir dalykiška apranga vilkinti referentė. Apie žurnalistės vizitą ji oficialiai praneš generaliniam direktoriui ir paprašys palūkėti, kol šis galės priimti.  

Nieko panašaus – nuoširdus priėmimas kukliame kabinete, atvira pokalbio pradžia Andriaus gimtąja panevėžiečių tarme apie Aukštaitijos sostinę, 5-ąją vidurinę mokyklą, jos alumnus leidžia lengvai pereiti prie dalykinių reikalų.

Akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ generalinio direktoriaus pareigas A. Pranckevičius perėmė praėjusių metų liepą, kai „Linas Agro Group“ įsigijo kontrolinius bendrovei „KG Group“ priklausančių ir su ja susijusių įmonių akcijų paketus. Iki tol 6 metus vadovavo ir „Linas agro“ grupės valdomoms paukštininkystės įmonėms Latvijoje.

Ar labai pasikeitė jūsų rytiniai įpročiai, dienos ritualai grįžus dirbti į Lietuvą?

„Kauno grūdų“ bendrovės veikla labai dinamiška, viskas vyksta šiandien ir dabar – tai būdinga maisto ir agropramonei.

Iššūkių daug, o didžiausias – laiko stoka, nes toliau Valdybos lygmeniu kuruoju Latvijos verslus, esu atsakingas už „Linas agro“ žemės ūkio bendroves (A. Pranckevičius yra AB „Linas Agro Group“ Valdybos pirmininko pavaduotojas – red. past.). Man padeda profesionali, išsilavinusi ir jauna „Kauno grūdų“ komanda, kurią radome dirbančią bendrovėje.

Buvęs savininkas nebijojo patikėti jauniems specialistams vadovauti gamykloms ir vykdyti naujus projektus. Tai labai gerai, ne kiekvienoje įmonėje tai rasi. Tiesą sakant, ateidami čia dirbti galvojome, kad reikės atsivesti savo komandą, ačiū Dievui, to nepadarėme ir išvengėme klaidų.

Su absoliučia dauguma „Kauno grūdų“ vadovų į pasaulį žiūrime tomis pačiomis akimis ir panašiai mąstome. Nežinau, ar tai tos pačios kartos bruožas, ar stebuklingas sutapimas. Bet jau pačią pirmą savaitę supratau, kad vieni kitus puikiai suprantame.

Tik gaila, kad su gamybos darbuotojais kol kas spėjau pabendrauti labai nedaug, nors būtų įdomu sužinoti, kuo jie gyvena. Tas noras, manau, abipusis, nes ir darbuotojai norėtų išgirsti mano mintis. Gamybiniuose padaliniuose norėčiau lankytis reguliariai, man tai patinka.

Valdome ne tik „Kauno grūdų“ įmones, bet ir paukštynus. Taigi, iš viso turime 3,5 tūkst. darbuotojų, keliasdešimt įmonių ir didesnę negu 700 mln. Eur apyvartą. Faktas, kad laiko viskam trūksta.

Bet rutiną stengiuosi iš visų jėgų išlaikyti. Man sėkmingos dienos pagrindas – ryto sportas. To nekeičia nei darbo vieta, nei pareigos. Dėl to keliuosi ryte anksčiau, apie 6 valandą. Bėgioju, jeigu yra galimybių – važiuoju dviračiu arba einu į sporto klubą pakilnoti svarmenų, atlikti kardiopratimų, einu ir į bokso, kurį pradėjau lankyti dar mokykloje, treniruotes. Mano sportinis pasirinkimas įvairus.

Ryto treniruotė, fizinis krūvis – geras užtaisas visai dienai. Latvijoje kolegos juokėsi, kad ilgai negalėjo suprasti, kodėl aš toks ramus visą dieną. Pasirodo, bokso treniruotėje ryte buvau.

O darbo diena praeina labai greitai – regis, tik prasidėjo, žiūrėk, jau vakaras. Vakare patinka skaityti knygą ar žiūrėti filmą. Knygas skaitau įvairias, tarp jų ir grožinę literatūrą, detektyvus. Skaitau ir angliškai, kad kalbos nepamirščiau.

Rygoje pradėjau mokytis ispanų kalbos, tad bandau lengvesnes ispaniškas knygas paskaityti. Ispanų mokytis pradėjau dėl savęs, nes iki pandemijos su šeima daug keliavome ir įsitikinau, kad ši kalba populiari, be to, graži.

Namai Vilniuje, ten ir šeima gyvena. Kaune būnu 3–4 dienas per savaitę, tada čia ir nakvoju, kad nereikėtų gaišti laiko kelionėms.

Esate atsakingas už milijonines apyvartas „Kauno grūdų“ grupėje, kaip vienas „Linas agro“ vadovų – ir už milijardines. Ar nesunku kasdien keltis ir gultis su šia atsakomybės našta?

Taip, iš tiesų nelengva, bet turbūt įpratau, nes vadovaujantį darbą dirbu jau daug metų. Pradėjau nuo mažesnių veiklų, bet žingsnis po žingsnio, jausdamas pagrindinio akcininko Dariaus Zubo pasitikėjimą, pripratau prie atsakomybės. Bet kai nesi vienas lauke karys, kai turi stiprią bendraminčių komandą, yra lengviau.

Man svarbu ne tik profesionalumas, bet ir žmogaus vertybės. Kai jos panašios, atsakomybė lengviau pakeliama, nes ja pasidalijame visi kiekvienas savo srityje. Labai padeda, kai su komanda vienodai matome ir suprantame pasaulį, vienas kitu pasitikime. Tai svarbiausias dalykas.

Kompetencijas galime išugdyti ir tai niekada nesibaigiantis procesas, o vertybės – žmogus jas turi arba ne. Man labai sekasi, nes mane supantys draugai, darbuotojai yra tokie patys, kaip aš.

Mokėtės Harvardo verslo mokykloje lyderystės mokslų. Koks, jūsų akimis, yra šiuolaikinis lyderis?

Apibūdinimų daug ir tai begalinė tema. Bet Harvarde buvo įvardijamas vienas pagrindinių akcentų ir juo labai tikiu – tai autentiškumas. Tikras lyderis turi būti autentiškas, t. y. toks, koks yra – be kaukės, nevaidinantis, nes kartais net nepastebime, kiek skirtingų vaidmenų atliekame skirtingose situacijose.

Daugelio įvairių sričių vadovų problema, kad jie turi daug kaukių. Nesuprasi, kas žmogaus viduje iš tikrųjų yra. Kitas dalykas, ilgai vaidinti labai sunku – pradedi pavargti ir galų gale matyti, kas tu esi. Ir jeigu tu nesi autentiškas, tikras, net ir su trūkumais, žmogiškosiomis silpnybėmis ar stiprybėmis, užsidėjęs kaukę nesukursi gerų santykių, ryšių, kurie suvienija, suklijuoja mus visus.

Darbas turi teikti tiek pat malonumo, kiek ir pareigos, darbas neturi būti katorga.

Neseniai skaičiau, kad laimingas yra tas, kuris ryte su džiaugsmu eina į darbą ir vakare su džiaugsmu grįžta namo. Juk tikrai taip!

Kai mus mokė autentiškumo, nelabai supratome, kas tai yra, bet dabar akivaizdžiai suvokiu, kad tai teisinga ir vienas iš svarbiausių dalykų. Kai esi autentiškas, esi atviras, sąžiningas, nors ir klystantis, įsiklausantis į kitus, norintis tartis, būti su kitais, tuomet atsiskleidžia visos kitos gerosios savybės.

Stengiatės tokiu būti?

Tikrai stengiuosi, kiek išeina. Ir pastebiu, kad aplink esantys žmonės neatsilieka.

Ar būti geru vadovu tik nuo paties vadovo priklauso?

Nuo kolektyvo labai daug priklauso. Vadovas gali turėti didelę įtaką pasirinkdamas, formuodamas komandą, įmonės kultūrą, strategiją, rūpindamasis ištekliais. Taip, jis svarbiausias priimant sprendimus. Bet tai ir viskas.

Gyvenimas „Kauno grūdų“ grupėje kasdien pažiręs į tūkstančius įvairiausių sprendimų, situacijų, kurių negali sukontroliuoti. Todėl vadovas turi sukurti tinkamą aplinką ir bent jau dauguma sprendimų bus teisingi ir naudingi.

O man, kaip vadovui, svarbu, kad žmonės norėtų eiti į darbą, susitikti, pabendrauti su kolegomis. Kad nebūtų nesąžiningo elgesio, kad sprendimai sunkiose situacijose būtų skaidrūs, objektyvūs.

Su nesąžiningais ir su skirtingų vertybių žmonėmis turbūt nepavyktų ilgai dirbti, nes vertybes gal net keliu aukščiau už profesionalumą. To visada galima išmokti, o jeigu būtų destrukcinis, griaunantis bendravimas su kolegomis, man nepatiktų, nors žmogus yra ir tikras savo srities profesionalas.

Kokios sėkmingo verslo dedamosios?

Be stiprios, motyvuotos komandos, kultūros, versle reikia gerai skaičiuoti – tai neišvengiama, reikia draugauti su skaičiais ir planuojant, ir vykdant veiklas.

Gyvybiškai svarbu ir inovacijos. Nereikia suprasti inovacijų kaip, tarkime, vieno didelio daikto sukūrimo. Inovacijų gali būti šimtai – smulkių, įvairiausių, kurios patobulina, pagerina, taupo laiką bet kurioje įmonės srityje. Ir iš tų mažų inovacijų susideda didysis progresas.

Kasdienių inovacijų genas, nelaukiant megainovancijų, mano požiūriu, yra labai svarbu, kaip ir nebijoti rizikuoti, tik riziką reikia pasverti. Su bendrovių, Latvijos įmonių vadovais kartais pasikalbame, kaip gerai, kad kai kurių dalykų nepadarėme, neinvestavome, nes tai būtų nepasiteisinę.

Teisingai nusprendėme neiti į kai kuriuos „ateities verslus“. Rizikuoti ar ne, iš dalies lemia ir nuojauta, svarbu išsikalbėti su komanda. Esu labiau atsargesnis, stačia galva niekur nešoku, mėgstu pagalvoti. Ir boksuodamasis iškart nepuolu varžovo, bet laukiu pirmos progos kontratakuoti.   

Visos šiuo metu žemės ūkį kamuojančios problemos turbūt neaplenkė ir „Kauno grūdų“?

Momentinių iššūkių, kurie susiję su beprotišku energijos ir pašarų žaliavų kainų pakėlimu, dabar daugiausia turime paukštininkystės sektoriuje. Energetikos kainos pakilo 6–7, žaliavų – 2–3 kartus ir dar žiemos laikotarpiu, o paukštininkystė labai imli energetikai. Šis verslas dabar nuostolingas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Bandome efektyvinti veiklą ir jau dabar daryti tai, ką planavome vėliau. Galbūt ilgainiui tai išeis į gera, nes dažnai krizės paskatina greičiau padaryti tai, ką reikia. Tai makroproblemos, kurios, tikime, susibalansuos.

Kitų veiklų visa tai labai stipriai nepalietė, nors iš Kinijos turėjusius į Lietuvą atplaukti laivus su kai kuriais gamyboje naudojamais ingredientais bandome išsikrauti kitų šalių uostuose. Bet tai einamieji iššūkiai, kurie, sakyčiau, trumpalaikiai.

O ilgalaikiai „Kauno grūdų“ iššūkiai yra du. Pirmasis – per šiuos metus turime sujungti augalininkystės veiklas su „Linas agro“ grupės į vieną struktūrą. Plano mažinti darbuotojų skaičių nėra, nes, kiek matome, darbo rankų netgi trūksta. Paukštininkystės veiklas jau esame sujungę.   

Antrasis – suvaldyti būsimą „Kauno grūdų“ augimą. Turime daug planų vystyti esančių ir visiškai naujų maisto produktų gamybą, galvojame apie kelias naujas gamyklas Lietuvoje.

Kažin, ar užtenka jums vakarais tik knygą paskaityti, kad atsijungtumėte nuo minčių apie darbą?

Užtenka. O jeigu ne, tai ryto treniruotės padeda. Svarbiausia, kad man veikla įdomi. Matau, kad ir artimiausiai mano komandai dirbti įdomu.

Išvykęs į keliones su šeima šiek tiek seku verslo reikalus, visai neatsiriboju. Bet dabar bandau pereiti į kitą lygį – kai išvažiuojame 2–3 dienoms, kompiuterio neimu, o į telefoną žiūriu mažiau.

Smalsu, ar „Kauno grūdams“ vadovausite, kol „Linas agro“ sugalvos naują projektą?

Nežinau, matysime, kaip seksis. Tai buvo didžiausias „Linas agro“ pirkinys istorijoje. Galvojome bent keletą metų nebesvarstyti naujų projektų, bet išdrąsėjome ir jau pradedame planuoti kitas veiklas, nestabdome savo minčių ir gyvenimo.

Ačiū už pokalbį.