Unijų galimybės skolinti daugiau ir palankesnėmis sąlygomis
2019-05-07

Akademija (Kėdainių r.). Kai kuriuos žemdirbius stebina, kad jų iniciatyva ar didžiąja dalimi jiems dalyvaujant įkurtos kredito unijos neskolina pinigų palankesnėmis sąlygomis ir ne tiek, kiek ūkininkams reikėtų.

Žemdirbių kreditavimo situaciją aiškintasi Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje, kuriame dalyvavo asociacijos „Lietuvos kredito unija“ Valdybos pirmininkė Daiva Kuršelytė ir Lietuvos centrinės kredito unijos Valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pasak asociacijos „Lietuvos kredito unija“ Valdybos pirmininkės Daivos Kuršelytės, unijos kredituoja žemės ūkio sektorių, skolindamos lėšų jauniesiems ūkininkams, investicijoms (technikos, žemės pirkimui), apyvartinėms lėšoms. Lėšos gali būti skolinamos su NMA išmokų įkeitimu. Apie 30 proc. viso paskolų portfelio tenka ūkininkams.

Vaderstad 12 05

Posėdyje vėl nuskambėjo priekaištas, kad didesnių kreditų suteikimą blokuoja Centrinė kredito unija. Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos Valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, didesnių kaip 100 tūkst. kreditų suteikimo pagrįstumas yra peržiūrimas, tačiau 115 prašymų suteikti didesnius kreditus buvo priimtas tik 1 neigiamas sprendimas. Didžiausias kreditas ūkiui sudarė 1,6 mln. eurų. „Tai, kad Centrinė kredito unija trukdo kredituoti ūkius, tėra mitas“, – sakė M. Vijūnas.

Kredito unijos pinigus skolina tik savo pajininkams. Tačiau pajininkai, norintys gauti kreditą, turi įsigyti papildomą pajų. „Kodėl kredito unijos iš besiskolinančių reikalauja įsigyti papildomą pajų. Juk ūkininkas todėl ir skolinasi, kad neturi pinigų, bet iš jo prašoma papildomai susimokėti“, – replikavo ūkininkai.

Pasak M. Vijūno, šiuo metu atsisakyta griežtos nuostatos, kad pajus turi sudaryti 10 proc. kredito sumos. Tiksliau tariant, taisyklėse ši nuostata liko, tačiau jos taikymas lankstesnis. „Dabar tai derybų objektas. Pajus gali sudaryti mažiau kaip 10 proc. kredito sumos. Galima derėtis dėl 3, 5, 8 proc. ar kito dydžio papildomo pajaus išpirkimo. Griežto susiejimo nėra. Stipresnė kredito unija gali skolinti mažesnio pajaus turėtojui“, – komentavo M. Vijūnas.

Ūkininkus domino, kiek kainuoja pasiskolinti pinigų kredito unijose? Anot M. Vijūno, jų palūkanų dydis priklauso nuo individualaus atvejo, atsižvelgiant ir į besikreipiančiojo rizikingumą. „Palūkanų darbinis rėžis sudaro 4,0-5,5 proc. Bet įmanoma pasiskolinti ir su 3 proc. palūkanomis, o kai kuriais atvejais taikomos ir 8 proc. palūkanos. Tai sprendžia kiekviena unija“, – aiškino unijų atstovas.

Žemdirbiai klausė, kodėl norint pirkti žemę ilgai užtrunka vertinimo procedūra. Anot Lietuvos centrinės kredito unijos Valdybos pirmininko, dažniausiai tai susiję su tam tikru sezoniškumu, kai vienu metu pateikiama daug prašymų ir juos visus tenka įvertinti.

Ūkininkai teiravosi, kodėl skolinantis apyvartinėms lėšoms daugiau kaip 14 tūkst. eurų reikalaujama pagrįsti išlaidas dokumentais.Juk skolinantis iš komercinių bankų toks reikalavimas netaikomas. Ūkininkams tai sukelia papildomų nepatogumų.

Anot M. Vijūno, priekaištas yra pagrįstas. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų nereikalaujama mažesnėms kaip 14 tūkst. eurų sumoms. Tai reglamentuoja teisės aktai. Kredito unijos diskutuoja šiuo klausimu su Lietuvos banku, siekdamos supaprastinti tvarką.

Dar vienas priekaištas unijoms susijęs su paskolų lubomis. Kai kuriais atvejais unijos atsisako kredituoti, motyvuodamos, kad prašyme nurodyta suma viršija unijos galimybes.

Pasak M. Vijūno, didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas numato, kad paskolos suma vienam skolininkui negali viršyti 25 proc. unijos kapitalo. Tad mažos unijos gali skolinti mažiau, didelės – daugiau. „Unijoms turtėjant, jungiantis ir stambėjant, atitinkamai kyla paskolų lubos. Klientai, kurių poreikių unijos negali patenkinti, išeina į bankus. Tai vyksta visame pasaulyje“, – komentavo Lietuvos centrinės kredito unijos Valdybos pirmininkas.

Ūkininkai išreiškė nuomonę, kad kredito unijos turėtų juos kredituoti lengvatinėmis sąlygomis bei teikti ilgesnės trukmės kreditus. Buvo pareikštas priekaištas ir dėl to, kad kredito unijų mokėjimo kortelės jų turėtojams suteikia mažiau galimybių, palyginti su bankų kortelėmis, ypač atsiskaitant internetu. M. Vijūnas pripažino priekaištus esant iš dalies teisingus bei informavo, jog nuo rudens atsiskaityti kortelėmis galimybių bus daugiau.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai