Šalčininkai / Vilnius. Šalčininkų rajono ūkininkui neramios dienos – pradėjo veršiuotis karvės, rūpesčių daug, o čia dar atėjo šaukimas atvykti į parengtojo rezervo karių mokymus.

Jašiūnuose gyvenantis 39-erių Pavelas Šostakas yra atlikęs privalomąją karo tarnybą ir įrašytas į rezervo karių sąrašą. Prieš penkerius metus jis buvo pakviestas į parengtojo rezervo karių mokymus, tačiau tuo metu šeimoje augo metukų sūnus, žmona laukėsi dvynių. Dėl šių aplinkybių P. Šostakui atidėjo šaukimą į mokymus.

Neseniai ūkininkas vėl gavo kvietimą atvykti į mokymus. Vaikai dar maži, o situacija 200 ha ūkyje pasikeitusi – augalininkystę papildė ir gyvulininkystė – Pavelas laiko 50 mėsinių galvijų. Ūkyje dirba vienas, samdomų darbuotojų neturi. „Gyvulius prižiūrėti, šerti ir girdyti reikia kasdien, todėl neįsivaizduoju, kaip galėčiau beveik mėnesiui palikti ūkį. Žmona su šešerių ir ketverių metų trimis vaikais nepajėgtų prižiūrėti mėsinių galvijų, tuo labiau, kad ūkis už 10 km nuo namų“, – sakė ūkininkas. Be to, šiuo metu kaip tik prasideda veršiavimosi laikotarpis.

P. Šostakas tikina, kad jeigu turėtų tik augalininkystės ūkį, žiemos periodu be problemų eitų į tarnybą. Bet neįmanoma palikti gyvulių be priežiūros, jau nekalbant apie tai, kad šeimoje auga ir trys mažamečiai. Tokius motyvus jis išsakė Vilniaus regioninio karo prievolės komplektavimo skyriaus Šalčininkų poskyryje, paaiškindamas, kodėl negalėtų vykti į parengtojo rezervo karių mokymus.

Jam liepta rašyti prašymą, surinkti pažymas apie užimtumą, ūkio balansą, vaikus – kaip numatyta Karo prievolės įstatyme. „Tačiau vis tiek neramu – sako, kad tarnybą atidės galbūt metams, tačiau ir po metų situacija nebus kitokia – vaikai nebus užaugę, o gyvulių gali būti daugiau“, – kalba Pavelas.

Ar keliasdešimties gyvulių banda, kuriuos ūkininkas prižiūri pats vienas, suteikia pagrindą atidėti parengtojo rezervo karių mokymus? Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos skyriaus viršininkas majoras Mindaugas Tocionis atsako, kad taip, tačiau tai reikia pagrįsti ir geranoriškai rasti laiko, kada būtų patogu parengtojo rezervo kariui atvykti į trijų savaičių tarnybą, nes ji tik atidedama, bet nuo jos neatleidžiama.

„Karo prievolės įstatymo 15 str. 14 dalis numato, kad karo prievolininkas gali rašyti prašymą atidėti tarnybą, jeigu jam būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, su vienintele sąlyga – jeigu karo prievolininkas tarnybą atliks kitu metu. Įstatymas neatleidžia nuo tarnybos, bet gali suteikti laiko pasiruošti jai kitu metu“, – paaiškino majoras M. Tocionis, pridūręs, kad į tarnybą šaukiamų ūkininkų yra daug ir tarnyba gana dažnai jiems atidedama.  

Jeigu komisija įžvelgia, kad gali būti padaryta žala, tarnyba atidedama iki metų nuo prašymo parašymo dienos. Po metų, jeigu lieka tos pačios aplinkybės, žiūrima griežčiau. „Juk buvo suteikti metai pasirengti būsimai tarnybai, be to, nekviečiame prisistatyti į mokymus iškart, šią minutę. Bendraujame, perspėjame, netgi tariamės su žmogumi dėl laiko, kada – pavasarį, vasarą ar rudenį – jam geriau atlikti tarnybą. Iš žmogiškosios pusės sunku vertinti, tarnybos atidėjimo komisija daugiau remiasi įstatymo raide, analizuoja dokumentus. Jeigu žmogus įrodo, kad žala dėl jo tarnybos bus neproporcingai didelė, į tai komisija atsižvelgia“, – aiškino majoras.

Taigi, šiuo atveju Pavelas Šostakas turės pagrįsti keletą dalykų: kad šiuo metu tikrai vykdo žemės ūkio veiklą ir kad ūkis yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

Pagal ankstesnį Karo prievolės įstatymą tarnyba rezerve būdavo iki 60 metų. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios įstatymo 23 str. pakeitimas, numatantis, kad aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė bus 10 metų nuo privalomosios karo tarnybos atlikimo, po to jis bus perkeliamas į parengtąjį rezervą.

MŪ inf.