Akademija (Kauno r.). Vakar Aleksandro Stulginskio universitete apdovanoti žemės ūkio mokslui, sielovadai, ūkininkavimui nusipelnę žmonės. M. K. Čiurlionio fondo taurės įteiktos ASU kapelionui Rimantui Baltrušaičiui, prof. Algirdui Motuzui, doc. Vytautui Mikučiui ir ūkininkui Stanislovui Antanui Jurkui.

Renginyje „M. K. Čiurlionio taurė 2017 - Šviesuoliai" siekta pastebėti ir įvertinti taurius žmones, atskleisti jų darbus visuomenei.

1997 m. įsikūręs M. K. Čiurlionio fondas prieinamais būdais aktualizuoja iškilaus Lietuvos dailininko, kompozitoriaus, visuomenininko M. K. Čiurlionio kūrybą, skleidžia jo menines idėjas Lietuvai ir pasauliui, vykdo įvairius kultūros, meno, švietimo ir diplomatijos projektus.

Apdovanojimais džiaugiasi (nuotraukoje iš kairės) Stanislovas Antanas Jurkus, Algirdas Motuzas ir Vytautas Mikutis; ketvirtasis šviesuolis - ASU kapelionas Rimantas Baltrušaitis - dėl tarnystės reikalų nespėjo atvykti į renginį

Dar 2007 metais užgimusi fondo iniciatyva šiemet skaičiuoja jau dešimtmetį. Kaip teigia M. K. Čiurlionio fondo atstovai, žemės ūkis Lietuvoje visuomet buvo svarbi ūkio šaka, nes žemė yra turtas, maitinantis ir kūną, ir sielą. Kaip dažnai būna, didieji darbai yra retai kam matomi ir girdimi.

ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas pastebėjo, kad universiteto ir M. K. Čiurlionio fondo misijos sutampa - svarbiausia šviesti, skleisti žinias. „Didžioji mūsų akademinės bendruomenės dalis - šviesuoliai. Tegul šioje salėje spinduliuoja šviesa", - linkėjo pradėdamas šventinę ceremoniją rektorius.

Apdovanojimus įteikė ASU rektorius Antanas Maziliauskas, profesorius Julius Ramanauskas ir M. K. Čiurlionio fondo atstovė Aleksandra Chackevičiūtė

ASU Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto profesorius Julius Ramanauskas prisiminė garsaus ispanų dailininko Pablo Pikaso mintį: jis į pateiktą klausimą, „Kas yra svarbiausia mene - ar kaip piešiate, ar ką piešiate?", atsakė - „Nesvarbu kaip ir ką, svarbu kas piešia". „Mieli šviesuoliai, svarbiausia yra ne tai, ką jūs darote, bet kad jūs esate asmenybės", - pagerbdamas apdovanotuosius kalbėjo profesorius Julius Ramanauskas.

Prasmingi darbai, paskirti žemės ūkio mokslui

Profesoriui Algirdui Motuzui šviesuolio titulas suteiktas už prasmingus gyvenimo darbus, paskirtus žemės ūkio mokslui, taip pat už vidinės kultūros ir jaunatviškos energijos skleidimą studentams ir kolegoms. Profesorius A. Motuzas paskelbė 120 mokslinių ir apie 280 mokslo populiarinimo straipsnių. 1994 m. tapo Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos nariu, taip pat daug metų buvo Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas. Profesorius nuoširdžiai dėkojo už suteiktą garbę ir kartu pabrėžė, kad šiuo metu rengia spaudai monografiją apie agronomijos mokslines mokyklas.

„Noriu parodyti, kad agronomijos mokslas yra nė kiek ne menkesnis negu matematikos, fizikos, chemijos ir kt. mokslai, - kalbėjo A. Motuzas. - Noriu visiems parodyti, kad agronominės mokyklos tikrai yra. Tai profesorių Jono Kriščiūno, Petro Vasinausko, Antano Stancevičiaus, Juozo Lazausko mokyklos. Jie paliko nepaprastai gilų agronomijos mokslų srityje, išugdė ne mažiau kaip po tris habilituotus mokslų daktarus, o šie savo ruožtu išugdė visą eilę antros kartos mokinių, kurie taip pat jau išleidžia į pasaulį naujus mokslų daktarus. Tai tikrieji šviesuoliai, o aš - tik norintis juos parodyti visuomenei".

Taures REX sukūrė menininkas Jonas Aliukas

ASU docentas Vytautas Mikutis 70-aisiais savo gyvenimo metais ryžosi įgyvendinti jaunystės svajonę - studijuoti teologiją. Jis klausėsi paskaitų Vytauto Didžiojo universitete Teologijos fakultete, taip pat išklausė kunigo Prano Račiūno diakonystės kursą. Docentas labdaringai prisidėjo prie „Tėviškės namų" veiklos, aktyviai dalyvauja Marijos legiono veikloje, nuoširdžiai teikia dvasinę ir kitokią pagalbą ligoniams ir visiems jos stokojantiems, visus sutinka giedriu žvilgsniu.

„Norint būti šviesuoliu, reikia pačiam šviestis, - nuo jaunystės lydėjusią mintį prisiminė V. Mikutis. - Tą švietimą reikia perduoti jaunimui, kad jie suprastų, kad šviestis užsienyje galima, bet reikia sugrįžti į Lietuvą ir dirbti čia. Labai smagu, kad internetas suteikė galimybių lietuvišką literatūrą skaityti bet kuriame pasaulio kampelyje, tereikia naudotis šiomis galimybėmis".

Koncertinę programą susirinkusiems dovanojo Kauno vyrų choro „Perkūnas", vadovaujamas doc. Romaldo Misiukevičiaus

Ūkininkaudamas tarsi tęsia Oginskių tradicijas

Patriotinė dvasia ryškiai spindėjo ir ūkininko Stanislovo Antano Jurkaus kalboje. Žemės ūkiui jis paskyrė visą savo gyvenimą. Po agronomijos studijų dirbo kolūkyje, o 1990 m. Lėgų kaime, Rietavo savivaldybėje, įkūrė savo ūkį, kurį dabar valdo kartu su sūnumis Ramūnu ir Stasiu. Iš viso jiedu su žmona Aniceta Danute išaugino penkis vaikus - su sūnus ir tris dukras.

Ūkininkas modernizavo savo mišrų ūkį, įsigijo modernios technikos ir jau keleri metai savo ūkyje noriai priima visus, norinčius organizuoti lauko dienas, seminarus, kitus renginius, priima vaikų ekskursijas. S. Jurkus yra aktyvus kooperacijos šalininkas, kooperatyvo „Pieno gėlė" valdybos narys, aktyviai dalyvauja LŪS veikloje.

„Smagu, kad ir žemdirbys laikomas šviesuoliu, - atsiimdamas taurę sakė S. Jurkus. - Sunkiai dirbau visą gyvenimą ir manau, kad mūsų gyvenimas galėtų būti kitoks. Kartais darosi gėda matyti valdžios darbą. Aš, kaip ūkininkas, tikrai matau dešimt metų į priekį, o valdžia turėtų matyti mažiausiai 25 metus į priekį. Deja, iš tiesų mato tik ketverius..."

Ūkininkas priminė, kad Rietavas nuo seno buvo šviesus ir pažangus miestas, jį garsino didikų Oginskių giminė. „Čia atsirado ir pirmoji mokykla, ir pirmasis telefonas, ir pirmoji elektros lemputė. Ūkininkaudamas tarsi tęsiu Oginskių tradicijas, stengiuosi išbandyti viską, ką moderniausio siūlo šiuolaikinės technologijos. Užsukite visi, kas važiuosite pro šalį, pamatysite, ką kaimas sugeba padaryti", - nuoširdžiai kvietė ūkininkas.

Vakaro metu pristatytos Kauno menininko Romo Juškelio (1946-2016) fotografijos - tai tarsi vaizdais kuriamas spektaklis, kuriame atsiskleidžia paslaptingi eksperimentai

MŪ inf.