Lazdijai. Prieš kelerius metus, renkant vienai Krikštonių kaimo gatvei pavadinimą, nuspręsta ją pavadinti Balandžių vardu - sportinių balandžių augintojų, kurioje jie gyvena, garbei. Sportinių balandžių treneriai Ramūnas Jurčiukonis ir Mindaugas Lepeška, rodydami sparnuočius ir balandines, sutartinai teigia, kad savus paukščius atpažįsta netgi skraidančius ore.

Ramūnas augina 87 karvelius, Mindaugas - 150. Abu jie yra geri draugai ir Alytaus sportinių balandžių augintojų klubo „Startas" nariai.

Sportinių balandžių augintojai Ramūnas ir Mindaugas - kaimynai. Didžiąją laisvo laiko dalį jie skiria pomėgiui auginti ir treniruoti šiuos sparnuočius, todėl ir skina pergales įvairiose varžybose. O štai balandininkui M. Lepeškai šį hobį tenka derinti ir su pagrindine veikla - ūkininkavimu.

Rekordininkas - olandų kilmės balandis

Šiemet R. Jurčiukonis dalyvavo Lietuvos balandžių sporto federacijos surengtose balandžių lenktynėse lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio  Girėno skrydžio per Atlantą 83-iosioms metinėms paminėti ir 2016 m. Lietuvos aviacijos muziejaus taurei laimėti. R. Jurčiukonio sportinis balandis buvo greičiausias iš visų lenktynėse dalyvavusių 620 balandžių. ,,Šis rekordininkas - dvejų metų olandų kilmės patelė. Ją man padovanojo balandžių augintojas iš Simno Artūras Mikulionis", - pergale džiaugiasi Ramūnas.

Mindaugas Lepeška (kairėje) augina 150, o Ramūnas Jurčiukonis – 87 balandžius

Lietuvos 2016 m. sportinių balandžių čempionato varžybos nestokojo įtampos. Balandžiai skrydžiui paleisti iš skirtingų Lenkijos vietų. Didžiausią atstumą sparnuotieji sportininkai turėjo įveikti 12-ajame etape - iš Vokietijos, Frankfurto miesto, jie parplasnojo apie 680 kilometrų.

Ramūno balandis rekordininkas visuose etapuose buvo vienas iš pirmųjų, tačiau paskutiniajame etape nedalyvavo, nes treneris nerimavo, kad dėl blogo oro favoritas gali negrįžti. Kiti Ramūno balandžiai pasirodė prasčiau, tad čempionate jiems, kaip ir pernai, skirta antroji vieta. O tarp Alytaus sportinių balandžių augintojų klubo „Startas" narių Ramūnas tapo nugalėtoju, nuo praėjusių metų palypėjęs laipteliu aukštyn.

Iš pradžių Ramūnas laikė triušius, o sportinius balandžius augino jo brolis Kęstutis. Iš triušių gauni mėsos, o iš balandžių, tuomet atrodė Ramūnui, nėra jokios naudos. Vis dėlto vėliau nuomonę pakeitė ir pradėjo globoti balandžius.

Pirmą jų porelę įkurdino tvarto palėpėje, o netrukus pastatė dvi balandines ir 2010 m. su savo balandžiais pradėjo dalyvauti varžybose. Ir tais, ir kitais metais Ramūnas pasiekė neblogų rezultatų - Alytaus klube buvo trečias. Vėliau išvyko uždarbiauti į užsienį, grįžęs mokėsi ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Visa galva į balandžių sportą vėl pasinėrė 2014-aisiais, klube užėmęs ketvirtąją vietą, o po metų - antrąją.

Šiemet R. Jurčiukonis jau turi aštuonias taures, o balandis rekordininkas pripažintas geriausiu Lietuvos sportinių balandžių čempionato paukščiu.

Rūpinasi kaip mažais vaikais

Prieš varžybas Ramūnas balandžius treniruoja: vieną dieną į skrydžio trasą veža pateles, kad jos parskristų namo tam tikrą atstumą, o kitą - patinus. Patinai ir patelės laikomi atskirose balandinėse, tačiau po treniruočių parskridę paukščiai lizduose randa savo antrąsias puseles. Į varžybas balandžiai ir balandės irgi vežami atskirti, kad paleisti į orą skubėtų parplasnoti greičiau namo. Jie  būna vieni kitų pasiilgę ir tikisi vėl susitikti savo lizduose.

Paklaustas, ar laukia grįžtančių iš varžybų balandžių, ar turi laiko naktį sumerkti akis, kad nepražiopsotų šio svarbaus momento, Ramūnas nusijuokia: „Dabar to daryti nereikia. Balandžiai turi mikroschemas, pagal kurias modernus klubo kompiuteris specialiomis antenomis užfiksuoja jų parskridimo laiką."

Trenerio auginami balandžiai vardų neturi.  Jau 5-6 dienų paukštukams viena kojelė paženklinama specialiu identifikacijos žiedu (paukščio numeris, šalis, klubas, kuriam jis priklauso, ir gimimo metai). Ant kitos kojelės dedamos mikroschemos.

Savo sparnuotuosius sportininkus treneris stengiasi palepinti kuo skanesniais visaverčiais lesalais. Ūkyje užaugintų miežių ir kviečių jam dovanoja M. Lepeška. Lesina ir pirktiniais kukurūzais, rapsais, saulėgrąžomis, riešutais, žirniais. Kai kuriuos lesalus įsigyja kaimyninėje Lenkijoje. ,,Balandžiais tenka rūpintis kaip mažais vaikais", - linksmai kalba Ramūnas, per dieną jiems skiriantis 4-5 valandas dėmesio.

Baigė Ramūnas Druskininkų amatų mokyklą, vėliau nusprendė tapti gaisrininku ir šiuo metu dirba Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdyboje ugniagesiu gelbėtoju. 29 metų vyras jau rengiasi kurti šeimą. Ramūnas džiaugiasi, kad gyvenimo draugė pritaria jo hobiui auginti balandžius.

Visą straipsnį skaitykite 2016 m. gruodžio mėn. žurnale MANO ŪKIS