Kaunas. Su Vėlinėmis ir Visų šventųjų diena į namus ateina daugiau ramybės. Tačiau mintys, ką ūkyje keisti, tobulinti, gerinti, kokių naujovių imtis, dūzgia kaip dūzgusios. Žurnalas „Mano ūkis“ skuba padėti.

Lapkričio mėnesio numeryje skaitykite, kaip gausinti cukrinių runkelių derlių, kokių naujų bulvių veislių išvedama, apie kokią drėkinimo sistemą galvoti jau dabar, kokia automatinio vairavimo nauda javų kombaino darbo našumui ir aplinkosaugai ir kt.

Šį mėnesį su žurnalu išeina ir priedas „Vetinfo“, kuriame analizuojamos karvių mastito, šlubavimo ir kt. problemos, arklių apsinuodijimas alkaloidais ir daugiau temų.

***

Pasaulinių tyrimų duomenimis, net trečdalis viso žmonėms vartoti pagaminto maisto pasaulyje yra išmetama. Kokie maisto praradimai mūsų šalies žemės ūkyje, 2020 m. aiškinosi Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkai, apklausę šalies ūkininkus. Kaip rašo Tomas Baležentis, Ovidija Eičaitė ir Rasa Melnikienė, lauko daržovių grupėje didžiausi nustatyti burokėlių (20,1 proc.), o mažiausi – morkų (2,2 proc.) praradimai. Svarbiausia priežastis, dėl kurios dalis baltagūžių kopūstų, morkų, svogūnų, obuolių ir braškių nebuvo panaudota maistui, – sandėliavimo nuostoliai.

***

Jei vėluoja pavasaris ar greičiau baigiasi šiltasis rudens periodas, cukrinių runkelių derlius gali būti mažesnis, šakniavaisiai – ne tokie cukringi. Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė straipsnyje pataria ir padeda ūkininkams apskaičiuoti optimalų runkelių derlingumą, imtis modernių tiksliųjų technologijų, išlaikyti azoto ir fosforo balansą priešsėjiniu tręšimu, tinkamai paruošti dirvas cukrinių runkelių sėjai.

***

Lietuva pagal bulvių plotą pasėlių struktūroje priklauso prie nemažai auginančiųjų šalių, tačiau derlingumu 1,4–2,7 karto atsilieka nuo pažangių žemės ūkio valstybių. LAMMC Žemdirbystės instituto Vokės filiale kasmet vykdomi 10 veislių dinaminiai bandymai, perspektyvių veislių dauginimas, per 200 bulvių veislių auginamos kolekcijoje, atliekami bulvių atsparumo ligoms ir kenkėjams ir kitų kokybinių rodiklių tyrimai. Apie tai plačiau pasakoja Rita Asakavičiūtė, išsamiau aptarianti ir lietuviškų veislių VB Venta, Goda, VB Meda ir VB Aista pranašumus.

***

Tiksliosios žemės ūkio technologijos, pvz., GPS, orientavimo ir automatinio valdymo sistemos, padeda padidinti derliaus dorojimo technikos ir jos įrangos, taip pat traktorių našumą, taupo degalus, darbo ir laiko sąnaudas. Automatinių sistemų privalumus, struktūrinę kombaino darbo laiko analizę turint telemetrijos duomenis ir kita, pasitelkdami tyrimą su 3 vienodo tipo Lexion 770 TT (Terra Trac) kombainais su vienodo galingumo varikliais, automatinio vairavimo sistemomis ir vienodo 10,8 m pločio pjaunamosiomis, analizuoja Eglė Jotautienė ir Antanas Juostas.

***

Lietuvoje pirmieji mobilieji malūnai eksploatuoti pradėti prieš gerą dešimtmetį. Tai malūnai, sumontuoti ant vilkikų platformos. Toks mechanizmas kainuoja apie 300 tūkst. Eur ir kartais jį įsigyti finansiškai per sunku, tad verčiau samdyti. Renaldas Gabartas, rašantis apie šių mechanizmų naudą, teigia, kad ūkiai, laikantys po 1 000 karvių ir kasdien sušeriantys kiekvienai jų po 6 kg miltų, mielai renkasi variantą, kai į jų kiemą kas savaitę ar dvi užsuka mobilusis malūnas ir per keletą valandų sumala tiek tonų grūdų, kiek reikia. Mobilieji malūnai dirba labai daug: su vienu agregatu ant ratų dirba du žmonės, kurie keičia vienas kitą, leisdamiesi į ilgus maršrutus po visą Lietuvą.

***

Žurnalo „Mano ūkis“ priede „Vetinfo“ analizuojamos aktualios temos, pavyzdžiui, apie karvių mastitą ir šlubavimą, rasite aktualų interviu su balandį pradėjusiu vadovauti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Mantu Staškevičiumi. Tikime, kad pravers ir straipsnis apie pirmąją pagalbą laukiniams paukščiams, bičių varozę. Pasaulyje vis dar aktuali paukščių tuberkuliozė – taip pat mūsų akiratyje.

Galvijų ir arklių apsinuodijimas alkaloidų turinčiais augalais dažnas reiškinys Europoje. Tai įvyksta nuodingiems augalams užteršus šieną ar silosą. Inga Sabeckienė, Donata Mikalauskienė ir Zoja Miknienė pateikia alkaloidų klasifikaciją pagal cheminę sudėtį, aptaria, kas vyksta arkliams užėdus kukmedžių, asiūklių, paparčių, vakarinių velniapupių ar raudonųjų klevų. Toksiškų medžiagų yra ir ąžuolų pumpuruose, gilėse ir jaunuose lapuose. Toksiniam sindromui būdinga virškinamojo trakto ir inkstų disfunkcija.

Žinių semkimės su malonumu!

MŪ inf.

LAPKRIČIO MĖN. ŽURNALĄ "MANO ŪKIS" GALITE ĮSIGYTI REDAKCIJOJE IR PREKYBOS VIETOSE