Kaunas. Laukuose triūsia kombainai, žemdirbių laukia daug darbų. Naujausiame „Mano ūkio“ numeryje rasite informacijos, ar verta vėlinti žieminių javų sėją.

Tikimės, kad bus naudinga ir kombainų degalų analizė bei kiti tekstai, o „Vetinfo“ priedas pravers ne tik veterinarijos gydytojams. Atsikvėpkite su žurnalu ir gero derliaus!

Ateities Europos Sąjungą ir Lietuvą turime matyti žalesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę. Erika Besusparienė, apžvelgdama aplinkosaugos, trąšų ir degalų mokesčius, teigia, kad mokesčių instrumentai turėtų būti taikomi tinkamai, būtina atsižvelgti į mokesčių mokėtojų ypatumus ir gebėjimus, užtikrinti darbo skatinimą, taupymą, pajamų pasiskirstymo lygybę, investicijų skatinimą ir mokesčių surinkimą ateityje, o kaip grįžtamąjį ryšį piliečiai turi gauti viešąsias gėrybes. Autorė taip pat pabrėžia, kad žemės mokestis gali reguliuoti žemės naudojimo intensyvumą, o tai susiję su biologinės įvairovės gyvavimu.

***

Optimalus žieminių javų sėjos laikas yra rugsėjo 1–15 dienomis. Vis dėlto, kintant klimatui, šis technologinis parametras turėtų būti peržiūrėtas. Veiksniai, kurie lemia optimalų sėjos laiką yra dirvos sąlygos: granuliometrinė sudėtis, struktūra, organinės medžiagos kiekis; oro sąlygos: temperatūra ir krituliai; ūkio dydis. Anot Onos Auškalnienės, nors kategoriškai teigti, kad būtina vėlinti sėją, negalime, tačiau tyrimai rodo, kad taip sumažėja kai kurių piktžolių rūšių. Be to, anksti pasėti žieminiai kviečiai dažnai žiemoja prasčiau, palyginti su vėlesnės sėjos augalais.

***

Remiantis dirvožemių savybių tyrimais matyti, kad net trumpalaikių (30–35 paros po javų pjūties) tarpinių pasėlių auginimas tarp atsėliuojamų žieminių kviečių greitina augalų liekanų (šiaudų) mineralizaciją, didina humifikacijos proceso našumą, skatina mikroorganizmų ir sliekų dauginimąsi ir, svarbiausia, beveik visai panaikina pagrindinio pasėlio sudygusių pabirų išlikimą kitų metų žieminių kviečių pasėlyje. Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė pataria, kokias sėjomainos schemas, įtraukiant tarpinius pasėlius, taikyti žemėse, kurios įvertintos apie 60–62 boniteto balais, tai yra kaip aukšto našumo pagal ES klasifikaciją. Jų numatytas schemas galima ir koreguoti, pavyzdžiui, įtraukiant kukurūzų grūdams, cukrinių runkelių auginimą. Beje, panašias schemas siūloma taikyti ir vidutinio našumo (43–50 boniteto balų) žemėse.

***

Gintarė ir Virgius Navagruckai Alytaus rajone jau apie 10 metų puoselėja 13 ha šilauogyną „Šilo uoga“. Anot jų, sunkiausia, kai uogos pradeda nokti vienu metu, nelieka ankstyvų ir vėlyvų veislių skirtumų. Tada ir uogų kaina krenta, ir fiziškai labai sunku suspėti nuskinti. Tokia vasara buvo užpernai, bet atrodo, kad ir šiemet gali būti taip pat. Augintojai ieško būdų ir dar vienai problemai išspręsti – kaip išvaduoti pokrūmius nuo piktžolių, kurios šiltame ir nuolat drėkinamame substrate auga kaip pašėlusios. Piktžolės ravimos rankomis mažiausiai tris kartus per sezoną. Daugiau apie darbščios poros ieškojimus ir atradimus skaitykite Jurgos Zaleckienės straipsnyje.

***

Javų kombainas derliui nuimti sunaudoja gana daug dyzelinių degalų. Dainius Savickas ir Dainius Steponavičius, pasitelkdami diagramas, lyginamąsias lenteles ir kitą vaizdinę medžiagą, analizuoja, kaip pasinaudoti javų kombaino darbo telematiniais duomenimis ir darbus atlikti mažesnėmis sąnaudomis, o kartu tausoti aplinką. Autorių teigimu, didinant važiavimo greitį, variklio apkrova didėja ir degalų sąnaudos vienai tonai kviečių masės apdoroti ima mažėti. Pasiekus gamintojo rekomenduojamą apkrovos ribą, degalų sąnaudos vienai tonai kviečių masės iškulti paprastai būna mažiausios.

***

Žurnalo „Mano ūkis“ priede „Vetinfo“ analizuojamos aktualios temos, viena iš jų – klinikinis atvejis: ksilazino poveikis respiratorinei sistemai, taip pat norime padėti suprasti arklių skausmo grimasas. Rasite rekomendacijas, kaip valdyti paukščių ligos protrūkį, koks karvių reprodukcinės funkcijos vertinimo žymuo ir daug kitų naudingų dalykų.

Dovilės Šimkevičienės parengtame interviu sužinosite, kaip gali suderėti veterinarija ir dirbtinis intelektas. Jos pašnekovė Rugilė Dauliūtė šiuo metu nebedirba klinikinio darbo – veterinarijos gydytojos profesija suteikė kitokių galimybių. Praėjusį rudenį nuskambėjo žinia apie jos įkurtą startuolį „Innovatio veterinariae“, o šis padėjo atverti duris į verslo sritį. LSMU Veterinarijos akademijos absolventė nežino, ar kada nors grįš prie klinikinio darbo, tačiau būtent veterinarinė medicina ir gebėjimas įžvelgti ateities perspektyvas jai tapo atspirties tašku. 

Palankiausia aplinkos temperatūra veršeliams yra nuo 12 iki 25 ^oC. Jei rodiklis viršija didžiausią ribą ir gyvūnas neišgeria pakankamai skysčių, sutrinka organizmo termoreguliacija ir sumažėja pašarų suvartojimas. Karščio stresas turi ir daugiau neigiamų padarinių jauno gyvūno organizmui, tad labai svarbu užtikrinti apsaugą karštomis vasaros dienomis. Jurgita Ramanauskienė aiškiai išvardija svarbiausius reikalavimus, kad gyvūnai karštuoju laikotarpiu augtų kuo sveikesni ir ūkis patirtų mažiau nuostolių.

Žurnalo „Mano ūkis“ prekybos vietas rasite čia.

MŪ inf.