Vilnius. Nacionalinė mokėjimo agentūra ketina mažinti patikrų skaičių, tačiau ir toliau žada didesni dėmesį skirti tam tikros rizikos zonoms, teigia Agentūros vadovas Erikas Bėrontas. Jo teigimu, šiemet ypatingas dėmesys atkreiptas į šaltalankių ūkius. Paaiškėjo, kad iš 43 patikrų 26 rezultatai buvo neigiami.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams pristatęs patikrų rezultatus NMA vadovas teigė, jog, kadangi šaltalankynų patikros užbaigtos tik šią savaitę, galutinių įžvalgų dar nėra, tačiau skaičiai rodo problemą. „Šiemet nusprendėme patikrinti šaltalankius, nes masinės patikros buvo darytos labai senai, taip pat teko girdėti skundų šaltalankininkais, kad kažkas neprižiūri, nenuima derliaus. Nusprendėme pravažiuoti bent jau didžiuosius laukus. Daugiau nei pusė patikrų buvo neigiamų. Ne visur buvo taip, kad visiškai nerasta šaltalankių arba derliaus: kai kur rodomi keli laukai, o viename iš jų matome, kad iš tų medžių negalima gauti jokio derliaus. Kai kurie buvo, kad ir visame plote prasti medžiai", - kalbėjo E. Bėrontas.

Nebe pirmi metai daugiau dėmesio sulaukia ir deklaruojantys vien tik pievas arba ganyklas. Šiemet tikrinti deklaruojantys daugiau kaip 25 ha. Iš 187 patikrų 53 - neigiamos. „Tai rodo, kad kai didesni ūkininkai, jei galima pavadinti juos ūkininkais, deklaruoja plotus neturėdami gyvulių, tai dažniausiai yra piktnaudžiavimas. Taip pat tikriname, ar jie turi deklaruojamo ploto valdymo dokumentus. Daugelis jų neturėjo, tai iš esmės yra deklaruojami ne savo plotai. Šią vietą agentūra susižiūri ir jiems išmokos nėra mokamos", - sakė NMA vadovas.

Papildomos kontrolės sulaukė deklaruojantys plotus skirtinguose (nesiribojančiuose) rajonuose. Identifikuoti 109 tokie atvejai, 31 patikra buvo neigiama. Tikėtina, kad tokie pareiškėjai geba susirinkti duomenis iš tam tikrų bazių, mato nedeklaruojamus plotus ir tuo naudojasi.

E. Bėronto teigimu, tokios papildomos patikros leidžia identifikuoti ir nebeskirti paramos bent jau didžiausiems vadinamiesiems sofos ūkininkams. Kita vertus, patikrų skaičių norima mažinti ir ieškoma būdų tą padaryti.

„Mažinimas yra agentūros darbo tikslas tam, kad galėtume mažiau apkrauti ūkininkus. Peržiūrėjome patikras, kurios dubliuojasi NMA, VMVT ir VAAT. Raštai VMVT ir VAAT paruošti, kad pakeisti atrankos procedūrą. Sutarėme, kad, galbūt, atrankas pasidarysime jau kitais metais vieningas ir tai realiai leis sumažinti VMVT ir VAAT atliekamų tikrinimų skaičių", - teigė NMA direktorius.

Kaimo reikalų komiteto nariams NMA vadovas pristatė, jog šiemet buvo tikrintas vienas procentas kompleksinės paramos ir penki procentai tiesioginių išmokų pareiškėjų: 12 824, pernai buvo 11 300 Pasak E. Bėronto, buvo ketinta tiesioginių išmokų tikrinimų turėti tris procentus, tačiau to neleido sertifikuojanti įstaiga, Tikimasi, kad šių patikrų skaičių kitąmet sumažinti pavyks.

MŪ inf.