Basf A1 2024 06 14 Basf m1 2024 06 14
Gyvenimas toks...
Po pernykštės sausros ūkininkas atsitiesti nesitiki
Asociatyvi nuotr.

Zarasai. Nors šį pavasarį Martynas Trapnauskas savo laukus dar apsėjo, tačiau nuotaika prasta – jaunas ūkininkas nebesitiki išsikapstyti iš skolų, todėl nutarė ūkį parduoti.

Pasak M. Trapnausko, finansiškai atsigauti po pernykštės sausros vargu ar pavyks. Pernai vietoj planuotų 5 t iš hektaro grūdų užaugo vos po 1 t derliaus. Tokio kiekio grūdų net neužteko skoloms už prieš sėją paimtoms trąšoms ir sėkloms padengti, ką jau kalbėti apie kitus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

„Pas mus rajone buvo labai didelė sausra, nelijo ilgiau nei mėnesį per pagrindinį augalų vegetacijos laiką. Tai labai paveikė pasėlius“, – sako ūkininkas.  

Bioversija 2024 04 26 m7

Martynas verčiasi augalininkyste: augina kviečius ir kitus grūdinius augalus, rapsus. Iš viso dirba apie 400 ha, iš kurių tik dalis nuosava, o kita – nuomojama. Todėl, negavęs planuotų pajamų, dar liko skolingas savininkams ir už žemės nuomą.

„Kaip ir daugelis ūkių, perkame trąšas iš tiekėjų prieš sėją, o atsiskaitome nuėmę derlių. Neturėjome tiek derliaus, kad sumokėtume už trąšas. Kiek investavome į pasėlius, po javapjūtės, tiek atgauti nepavyko. O dar reikėjo atsiskaityti už žemės nuomą, dar buvo numatytos įmokos už techniką... Dabar esame paskendę skolose, visos žemės už skolas užstatytos“, – nuogąstauja jaunas ūkininkas.

Jis teigia, kad pastarieji metai ekonomiškai blogiausi per visą ūkininkavimo nuo 2015-ųjų laiką.

„Dingo visas noras dirbti. Šiemet dar apsėjome laukus, juk nepaliksime jų dirvonuoti. Galbūt iš šių metų derliaus pavyktų kažkiek skolų grąžinti“, – viliasi Martynas, savo aplinkoje jau paskelbęs, kad ieško ūkio pirkėjo.

Parduotų visą ūkyje sukurtą verslą. Nepaisant to, kad šiam ūkininkui nepasisekė, jis žemės ūkį vis tiek vertina kaip perspektyvią šaką.

„Galbūt atsiras finansiškai stiprus verslininkas, kuris galės daugiau investuoti į ūkį. Mano viena iš klaidų, manau, buvo tai, kad, neturėdamas finansinės pagalvės, visas pajamas investavau į ūkio plėtrą, bandžiau pernelyg greitai jį modernizuoti, jog tik našiau, sparčiau dirbčiau. Dabar matau, kad reikėjo pasilikti dalį pajamų juodai dienai, neišleisti visko“, – svarsto M. Trapnauskas.

Vis dėlto, jei ne pernykštė sausra, ūkininkas tiki, kad būtų galėjęs ir toliau dirbti. Sako, turėjęs šiemet planų, susijusių su ūkio plėtra ir naujos technikos įsigijimu.

„Blogai, kad mūsų rajono savivaldybė nesiryžo pernai sausros paskelbti stichine nelaime. Nesakau, kad dėl to ūkininkams reikėjo padovanoti pinigų, bet bent jau būtų atsiradusi galimybė pasinaudoti skolinimosi lengvatomis. Tada per keletą metų gal dar būtų galima įsivažiuoti“, – sako M. Trapnauskas. Deja, realybė kitokia...

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos