Kaunas. Lietuvių kultūra glaudžiai susijusi su gamta, pagal ją žemdirbiai anksčiau planavo visus darbus. Nuolatiniai žemdirbio palydovai – paukščiai, kurie yra tikri pranašai. Tad šį mėnesį minime net kelias paukščiams skirtas dienas. Kovo 10 d. mūsų šalyje vadinama 40 paukščių diena.

40 paukščių diena simbolizuoja mūsų krašto paukščių sugrįžimą. Manoma, kad diena taip pavadinta, nes apytikriai tiek paprastam žmogui pažįstamų paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Atėjus krikščionybei, šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės skleidimą.

Senovėje tikėta, kad jei 40 paukščių dieną pašals, šalnos laikysis dar 40 parų. O jei per tas 40 naktų nešąla, tai tikėdavosi ankstyvų šalnų rudenį arba net vidurvasarį. Šeimininkės paprastai tą dieną kepdavo 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Šiaurės Žemaitijoje išlikęs paprotys gaminti „kinius“ (žemaitiškai – migis, guolis): šeimininkės duonkepėse krosnyse kepdavo „lizdus“ su kiaušiniu. Šiaurės Aukštaitijoje dažniausiai būdavo kepami papločiai, įdaryti virtais kiaušiniais ir svogūnais.

Visais laikais laikyta geru ženklu pastebėti parlekiančius pirmuosius paukščius. Tad net ir dabar žmonės džiūgauja pamatę vieversius, gandrus, pempes, retesnius paukštelius.

Šylantis klimatas koreguoja ir paukščių elgseną. Anksčiau ateinančio pavasario požymiai buvo ryškesni ir lengviau buvo galima pastebėti, kokie pirmieji paukščiai grįžta į gimtinę.

Kovo pabaigoje intensyviai skrenda kikiliai, daugiausiai patinai, nes patelės pasirodo kiek vėliau. Kikilį paukščių stebėtojas S. Karalius pernai užfiksavo kovo 30 d. (S. Karaliaus soc. tinklo paskyros nuotr.)

Paukščių stebėtojai fiksuoja beveik mėnesiu anksčiau grįžtančius sparnuočius

Naujai išleistoje knygoje „Lietuvos paukščių pažinimo vadovas“, kurių autoriai Liutauras Raudonikis, Saulius Karalius ir Vytautas Jusius, rašoma, kad iki 2019 m. gruodžio 1 d. Lietuvos teritorijoje pastebėta 400 paukščių rūšių. Daugiausia tai natūraliai šalyje gyvenantys ir užskrendantys sparnuočiai.

Vienas knygos autorių Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas, Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininkas Saulius Karalius sakė, kad žmonėms visada buvo svarbu, kada paukščiai parskrenda ir nusistovėję dienų pavadinimai daugmaž žymėjo tų paukščių parskridimą.

„Anksčiau žiemos buvo šaltesnės, tad liaudies išmintis logiškai priskyrė dienų pavadinimus. Šįmet labai akivaizdu, kad šie terminai jau nebeatitinka tiesos, – teigia vienas žymių Lietuvos paukščių stebėtojų. – Vieversiai parskrido beveik mėnesiu anksčiau už oficialią Vieversio dieną. Jau yra pasirodęs ir ornitologų užfiksuotas vienas kitas gandras. Liaudies išmintis sako, kad baltasis gandras po sparnu atneša baltąją kielę, kuri išspardo ledus. Aš pats baltąją kielę pamačiau kovo 6 d. Tai iš tiesų labai anksti. Beje, kasmet pasitaiko ir neišskridusių bei sėkmingai peržiemojusių pas mus gandrų.“

Laukuose jau galima pamatyti ir daugybę seniai parskridusių pempių, nors Pempės diena minima kovo 19 d. Lietuvos ornitologų draugija informuoja apie kovo mėnesį pastebėtus tokius parskridusius paukščius: slanka, ilgasnapė vištelė, nendrinė starta, didysis baltasis garnys, raudonkojis tulikas, urvinė antis, pilkoji pečialinda, ausuotasis kragas, uldukas, keršulis, sibirinė gaga, rudakaklė bernikė.

„Kasmet atrandama po 1–2 naujas paukščių rūšis, atskridusias į Lietuvą. Taip nutinka ir dėl gerėjančių optinių prietaisų, kuriais naudojasi jaunesniosios kartos atstovai, – dalijasi žiniomis S. Karalius. – Nuo 2012 m., kai buvo įkurta Lietuvos ornitologų draugija, aptiktos 7 naujos rūšys, atskrendančios į Lietuvą.“

Tai pasakodamas ornitologas pasidžiaugia, kad labai smagu yra pirmą kartą atpažinti naujos rūšies paukštuką, atskridusį į Lietuvą. „Sukyla adrenalinas, apima puikus jausmas, kad štai, pagaliau pamačiau, verta išgyventi tą atradimo džiaugsmą. Be to, labai smagu pasidalinti nuotrauka ne tik tarp kolegų, bet ir socialiniuose tinkluose. Informaciją gauname iš karto, tad žaibiškai sužinome, kas kur pasirodė, kam pasisekė tai pastebėti“, – džiugiai kalba S. Karalius. Ornitologų draugija daro suvestines, kartą per ketvirtį leidžia paukščių žurnalą, kuriame atspindimos naujienos.

Saulius Karalius ne tik stebi paukščius, jis yra parengęs su kolegomis ne vieną leidinį apie paukščius, pernai išleista knyga kartu su Vytautu Jusiumi (bendraautorių dar visas būrys) „Pažintis su paukščiais“. Dar vienas įdomus šio ornitologo pomėgis – piešimas. Yra nupiešęs 50 rūšių paukščių paveikslų. Trylika paskutinių yra su pelėdomis.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent pelėdas, S. Karalius teigia, kad su keliais autoriais brandina ketinimą išleisti knygą apie pelėdas, tad jau parengė tam dalį iliustracinės medžiagos, turi gausybę nuotraukų, tad teigia, kad įdirbis yra nemažas.

„Nors, moksliškai patvirtinta, kad, pavyzdžiui, varniniai ar papūgos yra protingesni už pelėdas, bet žmonės jas laiko išmintingomis, greičiausiai dėl išorės. Tai tikrai paslaptingi paukščiai, savotiškai atrodantys, žmonėms patinka. Tad tikime, kad mūsų leidinys, kai išvys dienos šviesą, sulauks susidomėjimo, – dalijasi mintimis ornitologas. – Išleidome penkias knygas apie paukščius, kurias visuomenė priėmė. Vadinasi, nuostata teisinga. Ir mūsų visuomenė tampa smalsesnė, atsigręžianti į gamtą. Galima palyginti, kad štai, Didžiojoje Britanijoje yra šimtai tūkstančių žmonių, stebinčių ir registruojančių paukščius. Apsikabinėja fotoaparatais ir žiūronais ir ištisais būriais traukia į gamtą. Dėl to jie pastebi žymiai daugiau negu mes, nes stebėtojų tinklas gerokai tankesnis.“

S. Karaliaus paveiksle - balinė pelėda. Jos, skirtingai nuo daugumos savo miškinių gentainių, gyvena pievose ir pelkynuose. Lietuvoje peri retai ir dažniau aptinkamos migracijų metu (S. Karaliaus soc. tinklo paskyros pav.)

Klaipėdoje gyvenančio ornitologo paveikslais iliustruotas pirmasis „Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti“. Beje, pirmame Vadove aprašytos 235 rūšys (su visomis rastomis ir retomis). Taigi, per 17 metų prisidėjo 175 rūšys. Tai rodo, kad mes augame ir dėl jaunosios kartos, kuri stebi. „O kas stebi, tas ir pastebi“, – reziumuoja Saulius Karalius.

Lietuvos ornitologų draugija nuo 2013 m. vykdo Lietuvoje perinčių paukščių atlaso atnaujinimo darbus. Pernai išsamiai tyrinėtas Utenos rajonas. Pastebėta, kad įsikūrė ir pradėjo perėti tokios Lietuvoje plintančios paukščių rūšys, kaip gulbė giesmininkė, didysis baltasis garnys, kaspijinis kiras, sodinė nendrinukė.

Detalūs tyrimai padėjo išsiaiškinti, kad mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai nėra labai reti, kaip buvo manyta prieš dvidešimt metų. Gaila, bet labai sunyko dar neseniai visiems įprastų sparnuočių: kurapkų, griežlių, pempių, geltonųjų kielių populiacijos. Sparčiai intensyvėjantis, chemizuotas žemės ūkis, masinis pievų suarimas sunaikina įprastų paukščiukų buveines.

Pempelė kuoduotoji

Kovo 19 d. Lietuvoje – Pempės diena. Šis paukštis yra bundančios gamtos ir atšilimo pranašas. Tačiau, kaip minėjome, šiemet jos ankstyvos - paprastųjų pempių būrys paukščių stebėtojų Šilutės rajone užfiksuotas jau vasario 3 d.

Senovėje per Pempės dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, išgrėbstydavo pernykščius stagarus, supurendavo žemę. O šiaurinėje Lietuvos dalyje moterys ir daržo daigus jau sėdavo. Nuo Pempės dienos „lydeka nerštan, o gervė – raistan“. Ne vienas žinome ir linksmą žemaitišką dainą: „Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė..."

„Gandrai, gandrai, gagaga, tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, kad ir kepė – nedavė"

Lietuvių tautosakoje yra daug posakių, dainų, talalinių apie gandrus. Sukurta per 150 pasakų, 200 dainų, apie 300 patarlių, priežodžių, mįslių. Viena sakmė byloja, kad gandrą Dievas buvo pasiuntęs į pragarą ugnies žmonėms atnešti. Tačiau jam nepavyko to padaryti – velnias uždrožė per kuprą nuodėguliu, o snapas nuo ugnies paliko raudonas.

Gandras žmogaus kaimynystėje gyvena apie 2–5 tūkstančius metų. Nuo senovės laikomas nepaprastu paukščiu. Lietuvoje seniau žmonės gandrams įkeldavo aplūžusį vežimo ratą ar senas akėčias į audros nulaužtą medžio viršūnę arba ant daržinės stogo. Taigi, kovo 25 d. skirta Gandrinėms.

Ūkininkai per Gandrines apžiūri javų sėklą, pažarsto ją rankomis aruoduose. Taip žadinama grūde tūnanti gyvybė. Per Gandrines ir meška ritasi iš guolio. Jei vėjas neša išplėštus nuo stogo šiaudus, senoliai tardavo: „lekia meškos plunksnos“.

Seniau tikėta, kad sodybą, kurioje peri gandras, lydės sėkmė, namus aplenks gaisrai. Jeigu gandras dažnai lanko ir tą sodybą, kurioje neperi, tai šeimyna susilauks vaikų. Jeigu į sodybą atskrenda gandrų pora, reikia netrukus laukti piršlių. Gandras ir lietuvių nacionalinis paukštis.

Tačiau per daugiau kaip dvidešimt metų gandrų populiacija išaugo dvigubai. O šie gražieji mūsų paukščiai, beje, yra plėšrūnai. Jie naikina visus jauniklius — užkapoja triušių, kitų paukščių jauniklius. Kalbų apie gandrų daromą žalą paskutiniuoju metu pasigirsta vis dažniau.

MŪ inf.