Vilnius. Jei paramos gavėjui taikomos sankcijos, o jam neleidžiama įrodyti, kad jo elgesys nebuvo tyčinis (nes to nenumato taisyklės), toks reguliavimas prieštarauja konstituciniams principams, išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi norminę administracinę bylą dėl žemės ūkio ministro patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, pripažino, kad Metodikos nuostatos prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pranešime.

Apžvelgiamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija vertino atskirus Metodikos punktus, susijusius su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais (tie punktai galiojo 2013-2015 metais). Nustačius GAAB reikalavimų pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų plote, toks pažeidimas, nevertinant jokių kitų aplinkybių, savaime buvo laikomas tyčiniu, todėl pareiškėjui einamaisiais metais parama buvo sumažinama 50 proc. Tai reiškia, kad objektyviai užfiksavus minėtą pažeidimą, nebuvo galimybės jo vertinti kaip padaryto netyčia (pavyzdžiui, ne siekiant neteisėtai gauti paramą, bet dėl aplaidumo), nebuvo galimybės atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą bei taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą arba apskritai netaikyti paramos sumažinimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėja įrodinėjo, kad tik nežymiai nusižengė GAAB reikalavimuose nustatytai 10 proc. ribai, nuo kurios taikomas reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius. Be to, nusižengė ne dėl siekio neteisėtai gauti paramą, bet dėl to, kad pirmą kartą deklaruodama naudmenis, ji dėl teisės normos konstrukcijos sudėtingumo, tinkamos informacijos iš seniūnijos specialistų negavimo nesuprato, kad šis plotas bus išskaičiuojamas vertinant 10 proc. santykį, numatytą GAAB reikalavimų apraše. Tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų deklaravusi bent 0,38 ha mažesnį ganyklų (pievų) naudmenų plotą arba mažesnį ganyklų (pievų), skirtų prekinei žolinės produkcijos gamybai, plotą, pareiškėjai reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius apskritai nebūtų taikomas ir jokio pažeidimo nebūtų užfiksuota.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs pareiškėjos skundą, suabejojo, ar Metodikos punktas, kuriame nenumatyta galimybė atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, neprieštarauja konstituciniams principams. Todėl teismas kreipėsi išaiškinimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

LVAT teisėjų kolegija priimtame sprendime pabrėžė, jog Žemės ūkio ministerija, turėdama įgaliojimus nustatyti sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, taikymo tvarką, šiuos įgaliojimus galėjo įgyvendinti tik laikydamasi konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad jei ES reglamentuose nenumatyta, kaip turi būti įrodoma, jog kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų buvo nesilaikyta tyčia, šie kriterijai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje, o valstybė turėtų paramos gavėjui suteikti galimybę įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis.

Įvertinusi nurodytus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendė, jog sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, taikymo tvarka turi apimti galimybę paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis.

Tuo tarpu Metodikos nuostatos nenustatė galimybės atsižvelgti į kiekvieno konkretaus pažeidimo priežastis, nesuteikė galimybės pažeidėjui paneigti iš anksto įtvirtintos tyčinės reikalavimų pažeidimo formos prezumpcijos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, tokiu būdu nesuteikiant galimybės pažeidėjui ginčyti tyčinės reikalavimų pažeidimo formos prezumpcijos, institucija, įgaliota taikyti nurodytą paramos sumažinimą, neturi galimybės individualizuoti, pritaikyti konkrečiu atveju adekvačią bei teisingą poveikio priemonę, atsižvelgdama į konkretaus atvejo, kai pažeidžiami GAAB reikalavimai, priežastis, dėl kurių pažeidimas buvo padarytas, taigi, be kita ko, įvertinti, ar jis išties buvo padarytas tyčia.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą rasite čia.

MŪ inf.