Kaunas. Gyvulininkystės ūkiai noriai naudojasi parama žemės ūkio valdoms atnaujinti. Net 5 tūkst. paraiškų pateikta gauti paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, patvirtina - beveik 2,7 tūkstančio. Gyvulininkystės ūkiams atiteko beveik 86 mln. eurų paramos, iš jų 36,5 mln. eurų - pieno ūkiams.

„Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas priemonė yra sėkmingiausia iš visų 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos priemonių", - pieno gamintojams sakė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė (nuotr.). Nuo 2014 m. iki 2017 m. pabaigos buvo patvirtinta paramos už 250 mln., išmokėta - beveik 200 mln. eurų.

Gyvulininkystės ūkiams atiteko beveik 86 mln. Eur paramos, iš jų 36,5 mln. - pieno ūkiams. Kai kurie pieno gamintojai A. Valskytei išsakė mintį, kad daugelis pieno ūkių savininkų neteikė paraiškų, nes netiki, kad gali gauti paramą, o dalis jų nebando gauti paramos todėl, kad, pasibaigus seniems įsipareigojimams, yra pasiryžę trauktis iš pieno gamybos.

Tačiau šiuo BŽŪP laikotarpiu, skirtingai negu 2007-2013 m., pieno ūkių savininkai kreipiasi daugiau paramos negu mėsinių galvijų augintojai - pienininkai sudaro 53 proc. pareiškėjų. Gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiai dažniausiai dalyvauja investicijų į žemės ūkio valdas paramos projektuose, o uogų, vaisių, daržovių augintojai, A. Valskytės duomenimis, sudaro tik 6 proc. pareiškėjų.

Daugiausia patvirtintų tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkių projektų, kurių valdos yra nuo 10 iki 100 ha žemės, nemaža dalis sėkmingų projektų priklauso ir nuo 100 iki 300 ha žemės dirbančių ūkininkų. Dalis pieno ūkių, kurių projektai buvo patvirtinti, NMA atstovės teigimu, valdo 500 ha ir daugiau žemės. 

Investuoti ir gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas galima pagal kelias kategorijas. Populiariausia iš jų - žemės ūkio technika ir įranga, daugiausia pagal šią kategoriją paskutiniuosius dvejus metus įsigyta traktorių, šienavimo technikos, priekabų, ritinių vyniotuvų. Labai nedaug lėšų prašoma infrastruktūrai, bet po truputį, pasak A. Valskytės, jau atsiranda projektų statyboms, ūkinių pastatų renovacijai. Bet, ji atkreipė dėmesį, fermų kol kas statoma labai mažai.

Informuodama Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos narius apie galimybes pasinaudoti parama pieno ūkiams, A. Valskytė išsakė nuomonę, kad jiems palankios pasikeitusios administravimo taisyklės: „Ūkininkams labai gerai, kad dabar pirmiausia iš esmės įvertinami atrankos kriterijai, sudaroma prioritetinė eilė, kuri po to jau nesikeičia, neslankioja. Praėjus 30 dienų po paraiškos pateikimo, paskelbiama eilė ir ūkininkai jau žino, ar galės gauti paramą, jeigu atitiks tinkamumo kriterijus, ar jo paraiškai lėšų nebus."

NMA atstovė informavo, kad 2017 m. spalio šaukime gautos 862 paraiškos paramai supaprastinta tvarka iki 50 tūkst. Eur, lėšų pakanka 780 paraiškų. Tiems, kurie surinko nuo 80 iki 51 balo (tokių buvo 723), užteko pinigų visiems pareiškėjams. Surinkusius 50 balų reitingavo pagal papildomus atrankos kriterijus (pirmasis - negavęs ES paramos, antrasis - prašo mažesnės paramos), nustatytus 2017 m. taisyklėse. Tokių buvo 57 ir jiems užteko lėšų, o vienam trūko pinigų (6 tūkst. Eur) visai prašomai sumai. Projektų valdymo komiteto posėdyje nutarta pridėti tas lėšas, todėl bus vertinamas 781 pareiškėjo tinkamumas paramai gauti. 59 pareiškėjai nebus vertinami dėl lėšų trūkumo, o 22 pareiškėjai nesurinko minimalių 50 balų.  

Nemažas palengvinimas ūkininkams, A. Valskytės nuomone, yra 2017 m. kovą pakeistos pirkimo taisyklės, tačiau dėl jų kyla ir nesusipratimų. „Visi, kurie yra pateikę paraišką ir patvirtinti paramos gavėjais iki 2017-ųjų kovo 31 d., pirkimus turi vykdyti pagal anksčiau galiojusias taisykles. Paramos gavėjais patvirtintiems po kovos 31 d., pirkimus reikės vykdyti pagal naująsias taisykles, t. y., nuo tam tikrų sumų. Tokio pirkimo būdo, kaip apklausos būdu, jiems nebelieka. Su paraiška investicijai pateikiami 3 komerciniai pasiūlymai, po to su mokėjimo prašymu teikiami apmokėjimo dokumentai ir viskas tuo baigiasi, jeigu jūsų investicijos suma, prekė ar paslauga yra mažesnė kaip 58 tūkst. eurų, o darbų suma - 145 tūkstančiai", - paaiškino A. Valskytė.

2017-ųjų spalį palengvintos verslo projektų administravimo taisyklės. Anksčiau projektų keitimas buvo labai stipriai suvaržytas, o dabar jau galima keisti projekto įgyvendinimo laikotarpį, bet tik tiek, kiek leidžia taisyklės. T. y., jeigu taisyklėse nurodyta, kad projektas turi būti įgyvendintas per 24 mėn., o verslo plane ir projekte numatyta 14 mėn., projekto įgyvendinimo laiką galima prasitęsti, bet ne ilgiau kaip iki taisyklėse leidžiamo maksimalaus 24 mėn. laiko.

Taip pat atsirado galimybė keisti paramos sumą tarp atskirų projekto etapų, t. y. perskirstyti ir išdėlioti ūkininkui patogesnėmis dalimis; taip pat galima keisti prekių komplektaciją, techninius parametrus, tą pačią funkciją atliekančius mechanizmus. „Aišku, paramos suma didėti negali, nebent mažėti", - pridūrė A. Valskytė.

Paraiškas paramai „Investicijos į žemės ūkio valdas" 2018 m. numatyti rinkti 2 kartus: kovą ir gruodį. Pirmajam šaukimui taisyklės dar nepatvirtintos, nepatvirtinta ir suma, kuri bus išdalyta investicijoms. LPGA tarybos nariai lyg yra girdėję apie 50 mln. Eur  sumą, bet neaišku, ar vienam, ar abiem šaukimams.

Iš viso 2017 m. išdalyta 81,62 mln. Eur paramos. Daugiausia išmokėta susietosios paramos už pienines karves - 29 780 ūkininkų teko 26,66 mln. Eur. Pereinamojo laikotarpio nacionalinę išmoką už pieną - beveik 20 mln. Eur - gavo 27 377 pieno gamintojai. Beveik pusantro mln. eurų išmokėta už pieno gamybos sumažinimą - šią paramą gavo 1 948 ūkininkai.

MŪ inf.