Vilnius. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čiakas tikisi per ketverių metų kadenciją sutvarkyti tarnybos veiklą. Jis žada kovoti su korupcija, pagreitinti tarnybos procedūras, siekti, kad visi klientai būtų aptarnaujami pagarbiai.

„Man atrodo, kad tai yra sutvarkoma. Galbūt bus pasipriešinimo, neigiamos atmosferos. (...) Daug neteisybės žmonių atžvilgiu buvo, verslo grupių suinteresuotumas, bet per ketverius metus tikrai galima kažką pakeisti", - sakė jis.

Anot L. Čiako, kol kas nėra nuspręsta, kaip bus reformuojami teritoriniai tarnybos skyriai - jų pertvarka gali įsibėgėti kitais metais.

Minėjote, kad su tarnyboje paplitusia korupcija ketinate kovoti viešumu. Ar kiekvienas korupcijos atvejis tarnyboje bus viešinamas?

Manau, atranka bus, jeigu tų atvejų bus daug. Pakantumo nebus, bet jeigu atvejų daug, tai nesinorėtų, kad Nacionalinė žemės tarnyba taptų vien tik viešintoja tų atvejų. Galbūt nusistatysime sistemą, kokius atvejus skelbiame viešai, o kurie atvejai nereikšmingi.

Esu linkęs manyti, kad viskas prasideda nuo žmogaus sąmonės. Jeigu visi žinos, kad yra mechanizmai ir planinės ar neplaninės patikros, kad bendradarbiaujama su teisėsauga, visa tai veiks prevenciškai ir tikėkimės, atgrasys. Visi neteisėti veiksmai yra anksčiau ar vėliau identifikuojami. Aišku, tai dėmė tarnybai, bet tuo pačiu tai yra apsivalymo procesas. Taip, ravime piktžoles.

Valstybės tarnautojų atlyginimai nėra patys patraukliausi. Galbūt tai daro įtaką norui pasipinigauti, bet koks atlyginimas bebūtų, tai nėra priežastis imti papildomus pinigus. Jeigu atlyginimas netenkina, ieškokis naujo darbo, kurk savo verslą. Tikimės, kad naujasis valstybės tarnybos įstatymas valstybės tarnautojų finansiniam skatinimui bus palankus.

NŽT įvardijama kaip bene labiausiai korumpuota institucija. Ar tai negąsdino Jūsų nusprendžiant dalyvauti vadovo konkurse?

Neturiu jokių asmeninių interesų ir angažuotumo, nesu prasikaltęs ir nesusijęs su korupcinėmis schemomis, tad nepatiriu jokio spaudimo.

Kitas dalykas yra teritoriniai skyriai, jie turi pakankamai daug galių. Juos pertvarkant gali būti paspriešinimo, kažkas iš musės dramblį pradės daryti. Bet daug neteisybės žmonių atžvilgiu buvo, verslo grupių suinteresuotumo... Manau, per ketverius metus tikrai galima kažką pakeisti.

Kaip atrodys tarnybos teritorinių padalinių pertvarka?

Kalbant apie teritorinių padalinių pertvarką, reikia matyti visą kontekstą. Siekiama baigti žemės reformą kaimiškose vietovėse ir miestuose. Užbaigus nuosavybės teisių atstatymo procesą, tarnybai lieka mažiau funkcijų, atsiranda laisvų išteklių. Kitas momentas yra tai, kad keliame tikslus kuo daugiau paslaugų skaitmeninti taip, jog vartotojai galėtų iš išorės gauti kuo daugiau paslaugų. Tai veda prie optimalesnio resursų panaudojimo.

Optimizavimo teritoriniuose skyriuose reikės. Galima kalbėti apie stambinimą ir atskirų savivaldybių dengimą - darbuotojai būtų, bet jie bazuotųsi galbūt ne 50-yje taškų.

Manote, kad pertvarka gali pajudėti kitais metais?

Kitais metais tikrai judėjimas turėtų vykti. Bent jau analizė turėtų prasidėti.

Užsiminėte, kad norite skaitmeninti kuo daugiau tarnybos paslaugų, kaip dar keisite žemėtvarkos procesus?

Mano prioritetas yra aptarnavimo greitis. Viena yra įstatymų nustatyta tvarka, per kiek turime atsakyti - 20 dienų. Bet nebūtina laukti 20 darbo dienų. Jeigu matome, kad yra situacija aiški ir paprasta arba žmogusne pirmą kartą kreipėsi ir jo situacija visiškai aiški, tai labai aiškiai ir greitai galime duoti atsakymą.

Kitas dalykas vėlavimai. Laikausi žmogiško kontakto su piliečiais principo. Jeigu matome, kad nespėjame, tai reikia susisiekti su žmogumi ir pasakyti, kad vėluosime atsakyti arba nespėsime. Nepalikime žmogaus nežinioje.

Taip pat pagarba žmogui aptarnavime - jeigu atėjo interesantas, kad jis jaustųsi ne prašančiojo vaidmenyje. Kiekvienas ateinantis į tarnybą būtų gražiai ir pagarbiai aptarnautas ir jaustųsi orus.

Yra ne viena istorija, susijusi su neteisėtu valstybinės žemės „atsiriekimu". Ar ketinate griežčiau reaguoti į tokius pažeidimus?

Teisiškai žiūrint, reikia įspėti žmogų vieną kartą, o po to patikrinti. Jeigu iš pradžių pašalina, o vėliau atstato, tai klausimas nuobaudų dydžio, kaip tai atgraso nuo pakartojimo. Kalbant apie visą procesą, mes domėjomės kita patirtimi. Mes dabar galvojame apie Aplinkos ministerijos įrankį „Privalomasis nurodymas". Tai yra daug trumpesnis kelias. Jeigu nustatomas pažeidimas, tada „Privalomojo nurodymo" forma veikia daug greičiau ir efektyviau.

Aišku, ta situacija, kai sutvarkė, tvorą pašalino, o po kažkiek laiko vėl ją žmogus pastatė, tai turi būti  kontrolė, įsivertinus rizikas, pavyzdžiui, po pusmečio nuvykstama ir pasižiūrima.

Vyriausybė jau 2019 metais nori baigti žemės reformą, ar spėsite?

Be žmonių nieko nepadarysime. Raginu visus pagalvoti, ar nieko nėra pamiršę. Galbūt reikia ateiti į teritorinį skyrių, kažką patikslinti ar tiesiog prisistatyti. Yra ieškoma daug žmonių.

Miestuose situacija kitokia. Čia pačios savivaldybės turi nurodyti, kokie plotai yra laisvi. Vienos savivaldybės teikia informaciją, o kitos sako, kad neturi laisvų plotų. Galbūt teks priimti sprendimus, - jeigu natūra nebeišeina grąžinti, tai pinigine išraiška bus atlyginta. Kito kelio nebėra.

Ačiū už pokalbį.

BNS inf.