Naujos temos, patarimai, įžvalgos žurnalo „Mano ūkis“ kovo numeryje
2020-03-03

Kaunas. Kaip analizuoti ir gerinti dirvožemį, sausinti žemes, kokia tiksliojo ūkininkavimo patirtis ir kitos agroverslo ir technikos naujienos, augalininkystės ir gyvulininkystės mokslinės įžvalgos – kovo mėn. žurnale „Mano ūkis“.

Derybos dėl naujojo ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio tęsiasi. Kokius pokyčius pajus žemdirbiai ir norintieji pasinaudoti ES parama naujuoju laikotarpiu? Apie tai Astos Laukaitienės pokalbis su Žemės ūkio ministerijos ES reikalų koordinavimo grupės vadove Jurgita Stakėniene.

Nors valgomieji vabzdžiai nepakeis vištienos, kiaulienos, jautienos, tačiau jau dabar gali būti kaip dar viena baltymingo maisto alternatyva. Ingos Dubovijienės straipsnyje savo svirplių auginimo patirtimi ir perspektyvomis dalijasi dr. Dominykas Aleknavičius ir kompiuterinės programos, analizuojančios valgomųjų vabzdžių auginimo sąlygas, kūrėja Mantė Šidlauskaitė.

Nemokumo teisės srities pokyčiai žada gerų naujienų: greitesnis bankrotas, geresnė įkaito turėtojo padėtis, susitarimas dėl pagalbos ir kiti. Išsamiau – Vitos Sabalytės straipsnyje.

Sukako 100 metų žymiam agronomui, mokslininkui, įvairių žemdirbių organizacijų atstovui prof. Antanui Stancevičiui (1920–2007), daug dėmesio skyrusiam geobotaniniams tyrimams. Apie jo veiklą ir mokslinį darbą rašo Rasa Pupalienė ir Aušra Marcinkevičienė.

Prieš metus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje atidaryta moderni laboratorija, kurioje su naujausia įranga tiriami dirvožemis, mėšlas, srutos, nuotekų vanduo, taip pat paviršinis ir gruntinis vandenys. Kaip vykdomi tyrimai ir kokie konkrečiai duomenys gaunami, skaitykite Jurgos Zaleckienės straipsnyje.

Albinas Šiuliauskas atidžiai analizuoja dirvožemio našumo didinimo klausimus, pateikia tam skirtų darbų eiliškumą ir priemones, apleistų dirvožemių renovacijos procedūrą. Pasak autorių, rūgščių dirvų kalkinimo vidutinis rentabilumas Lietuvoje, esant intensyvioms auginimo technologijoms, kartais siekia net per 250 procentų.

Plataus veikimo spektro herbicido glifosato, pirmą kartą ištirto 1970 m., sėkmę ir negatyvius padarinius savo straipsnyje aptaria Ona Auškalnienė ir Gražina Kadžienė. Glifosato naudojimo licencija Europos Sąjungoje baigs galioti 2022 m. gruodžio 15 d.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė atkreipia dėmesį, kad kartais žemės ūkio sprendimus lemia ne objektyvūs duomenys, o įaudrintos visuomenės norai, tad skatina 2020-aisiais – Tarptautiniais augalų sveikatos metais – diskutuoti apie augalininkystė iššūkius ir suprasti, kad dirbančiųjų žemės ūkyje mažėja, o saugaus ir įperkamo maisto poreikis didėja.

Kaip išlaikyti gerą vandens telkinių būklę intensyvaus žemės ūkio sąlygomis, kokios yra inovatyvios žemių sausinimo sistemos ir kita, rašo Rasa Jagaitė, pasitelkusi VDU žemės ūkio akademijos Vandens išteklių inžinerijos instituto direktoriaus prof. Arvydo Povilaičio žinias. Straipsnyje rasite įžvalgų ir kaip paspartinti melioracijos statinių rekonstrukciją.

Voniškių žemės ūkio bendrovės, skaičiuojančios 28 veiklos metus, pirmininkas Henrikas Braškys teigia, kad pastarieji treji metai žemdirbiams buvo pasiutiškai nesėkmingi. Kokių reikalingų sprendimų priėmė ir kaip laviravo visus tuos metus, skaitykite Jurgos Zaleckienės straipsnyje.

Audrius Stačkūnas, perėmęs iš tėvo šeimos sukurtą stambų augalininkystės ūkį Biržų rajone, nutarė jį paversti mišriu. Dabar jo ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje yra beveik 500 galvijų, iš jų 160 karvių žindenių. Kaip agronomo išsilavinimą turintis ūkininkas kuria veislinių galvijų bandą – Dovilės Šimkevičienės straipsnyje.

Ar ankstyvas veršiavimasis garantuoja daugiau pieno, pasitelkusi Vokietijos ūkininko 20 metų patirtį ir jam padėjusio Gyseno universiteto (Vokietija) prof. Štefeno Hojaus (Steffen Hoy) konsultacijas, analizuoja Jurgita Ramanauskienė. Vokietis pasiekė, kad telyčių pirmo apsiveršiavimo amžius sumažėtų nuo 30 iki 23,4 mėn.

Tikslusis ūkininkavimas vis labiau skinasi kelią Lietuvoje. Praktinius niuansus ir pigesnių sprendimų paieškomis dalijasi Joniškio rajono ūkininkai Rita ir Otas Sukarevičiai. Jų mintis ir patirtį aprašė Gitana Kemežienė. Anot ūkininkų, investicijos į tikslųjį ūkininkavimą ir išmanią kokybišką techniką palengvino darbus ir atpigino produkcijos gamybą.

Liudvikas Špokas apžvelgia plačias su skersiniais juostiniais transporteriais ir lanksčia dalgio sija pjaunamąsias, taip pat inovatyvius šiaudų smulkintuvus ir eksperimentinį javų kombainą, kuriame nėra vairo, o važiavimo kryptis keičiama kreipiant svirtelę. Kombainas pristatytas parodoje „Agritechnika 2019“.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis prikabinamą traktorinį hidraulinį lauko purkštuvą, kuo pranašesnė savaeigė pesticidų purškimo technika, analizuoja Remigijus Zinkevičius.

Laistymo sistemų įvairovė – Kastyčio Laurinaičio akiratyje. Autorius teigia, kad didinant sistemų efektyvumą, naudojamos įvairios stebėjimo, valdymo sistemos ir programos. Jis aptaria vokiečių gamintojų programinę įrangą.

„SsangYong“ (korėjietiškai tai reiškia „du drakonai“) praėjusių metų pabaigoje mūsiškei rinkai pristatė jau ketvirtosios kartos kompaktinį krosoverį Korando. Nenuvertinti korėjietiško automobilio, pagrįsdamas argumentais, ragina Renaldas Gabartas.

Malonaus skaitymo!

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai