Vilnius. Nuo sekmadienio Lietuvą skalbusi liūtis ir siautę stiprūs vėjai rims, o tai, koks drėgmės kiekis užsiliks laukuose, priklausys nuo dirvožemio tipo, sako meteorologai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptiko Vytauto Sakalausko teigimu, vakar formavosi ir susidarė ciklonas, jo centras pakibo. Per Lietuvą jis keliavo naktį, dabar lėtai traukiasi į žemyno gilumą. Šio ciklono įtaka dar jaučiama ir pirmadienio dieną, bet vakare įtaka silpnės, atmosferos slėgis kyla, ciklonas iš Lietuvos trauksis.

Pasak sinoptiko, daugės pragiedrulių, ypač vakarinėje šalies dalyje, o naktį orai visai pagerės, vėjas nurims, nebent iki vidurnakčio vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s, bet paskui ir jie rims, lietūs irgi bus nebe tokie intensyvūs, jų bus mažiau. 

„Tikėtina, kad naktį Rytų Lietuvoje daugelyje vietovių dar pasikartos kelis kartus trumpi lietūs. Temperatūra siekas 12–17 °C, o prie jūros ir iki 19 °C. Naktį ciklonas trauksis, dar labiau jo įtaka sumažės rytoj dieną, vėjo gūsiai nurims, o lietūs kai kur užsiliks Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Vėl sugrįš vasariška temperatūra, aukščiausiai pakils iki 20–25 °C“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo V. Sakalauskas.

Jo teigimu, vakar dieną ir šiąnakt daugiausia kritulių iškrito vakarinėje šalies dalyje – apie Telšius, Laukuvą. Iškritusio lietaus kiekio skaičiuojama daugiau nei 100 mm, kai liepos norma yra 80–90 mm.

„Prilijo už visą liepą. (...) Vasara sugrįš jau rytoj, žvelgiant dar kelias dienas į priekį, naktimis bus 11–17 °C, dienomis – 20–25 °C. Tikra lietuviška vasara. Lietaus bus nedaug, žvelgiant keturias dienas į priekį, lietus pasitaikys tik kai kuriuose rajonuose“, – sakė sinoptikas.

Portalui manoūkis.lt meteorologas sakė, kad nemažai lietaus teko Žemaitijai ir Centrinei Lietuvai, bet lietūs dar tęsiasi, tad situacija gali pasikeisti. Kiekvienas rajonas turi savitą dirvožemį, kur žemės sunkesnės, vanduo sunkiau susigers, matyt, drėgmė laikysis, kur žemės labiau smėlingos, o reljefas su nutekėjimo galimybe, ten apsėmimo pavojaus kilti neturėtų.

Jo teigimu, po stichinių reiškinių asmenys, prieš kreipdamiesi į draudėjus, iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prašo pažymos. „Pažymų, turbūt, bus ne viena reikalinga“, – apie Lietuvos laukuose siautėjusį vėją ir lietų kalbėjo V. Sakalauskas.

Kai kur fiksuotos katastrofinės liūtys

Kiek anksčiau naujienų agentūrai BNS meteorologas Gytis Valaika teigė, kad penkiose Lietuvos savivaldybėse – Šiauliuose, Joniškyje, Mažeikiuose, Telšiuose ir Šilalės rajone, Laukuvoje – pirmadienį fiksuotos katastrofinės liūtys, daugelyje vietovių – stichiniai lietūs.

LHMT duomenimis, penkiuose miestuose iškrito daugiau kaip 80 mm kritulių, didžiausias kiekis per 24 valandas – 117,1 mm – išmatuotas Telšiuose.

Pirmadienį iki pietų Šiauliuose fiksuoti 107,4 mm kritulių arba 131 proc. liepos  normos, Laukuvoje – 103,6 mm (122 proc. mėnesio normos).

Kritinis vandens lygis pasiektas Aunuvos upėje Aunuvėnų kaime Kelmės rajone. Per pastarąją parą vandens lygis čia pakilo iki 2 m 49 cm.

Prieš liūtis, hidrometeorologų duomenimis, vandens lygis upėse tame regione siekė vidutiniškai 24 centimetrus.

Šiuo metu taip pat stebimas žymesnis vandens lygio kilimas Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Didžiausias – Nevėžyje ties Panevėžiu, kur vandens lygis pakilo 56 cm, ir Akmenoje ties Paakmeniu – čia vandens lygis pakilo iki 35 centimetrų.

Meteorologai teigia informaciją PAGD perdavę

Siaučiant vėjams, viešojoje erdvėje kilo diskusija, kodėl šįkart gyventojai negavo pranešimų apie pavojingą stichiją. Kaip spaudos konferencijoje komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc, sekmadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) duomenys apie lietų ir vėja buvo nusiųsti.

„Buvo apie 10 val. išplatintas pranešimas apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų ir apie pavojingą reiškinį, t .y. smarkų vėją. O 11 val. dar suorganizavome ir vaizdo konferenciją, per kurią su už ekstremalias situacijas atsakingomis institucijomis aptarėme situaciją, kur daugiausia ko laukiama, kokių pavojingų reiškinių gali kilti, kaip reaguos upės, visą bendrą situaciją jau aptarėme. Informuotos visos reikalingos institucijos“, – komentavo I. Grigorjanc.

Jos teigimu, paprastai PADG sureaguoja ir tai padaro laiku, kartais nutinka ir taip, kaip šįkart. Pasak I. Grigorjanc, LHMT sinoptikai dirba visą parą, apie situaciją informuojamos atsakingos institucijos, tačiau kaip jos vėliau priima sprendimus viduje, tos institucijos ir turėtų komentuoti.