Kėdainiai. Kiekvieni metai mūsų šalyje prasideda trimis svarbiomis datomis - Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja, simbolizuojančių lietuviams laisvę, pilietiškumą, viltį. Sudėtingiausiais ir sunkiausiais tautai ir valstybei laikais atgyjantys patriotizmo jausmai virsta nenugalima jėga, stojančia ginti savo vertybių.

Lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis daug kėdainiečių, nepaisydami baimių, drąsiai stojo ginti Lietuvos laisvės. Du iš jų - Vytautas Koncevičius ir Alvydas Kanapinskas - Sausio 13-ąją paaukojo savo gyvybes.

Sausio įvykius gerai mena ir kėdainietis ūkininkas Aušrys Macijauskas, tuomet buvęs Lietuvos žemės ūkio akademijos studentas. Buvo neseniai grįžęs iš tarnybos sovietinėje armijoje, tačiau gerai žinojo, kas vyksta Lietuvoje, nes tėvas buvo aktyvus Sąjūdžio dalyvis ir nuolat siuntė sūnui į armiją „Atgimimo" laikraštį su visomis naujienomis.

„Gerai pamenu, kaip sausio 10-ąją per radiją išgirdęs Vytauto Landsbergio raginimą atvykti saugoti svarbių šalies objektų, šokau į automobilį ir pasukau Vilniaus link, kur mokėsi mano draugė Rasa, vėliau tapusi žmona. Susitikę nuskubėjome prie Aukščiausiosios Tarybos. Ramiai praleidę naktį su tūkstančiais kitų žmonių, klausydamiesi  patriotinių dainų, šnekučiuodamiesi prie vilniečių atneštos arbatos puodelio, ryte tarėmės važiuoti į Kėdainius. Kadangi daug gatvių buvo užtvertos, daug kur stovėjo sovietų karinė technika, teko neplanuotai važiuoti pro Spaudos rūmus. Ten išvydome sumaištį ir netikėtą vaizdą - visi stabdo mašinas ir iš jų skuba Spaudos rūmų link. Pasirodo, mes pataikėme į patį šio pastato šturmą - atvažiavę rusų kareiviai bandė prasibrauti pro žmones ir patekti į vidų“, - prisimena 1991-ųjų sausio įvykius A. Macijauskas.

Jis pasakoja: „Kurį laiką jiems to padaryti nepavyko. Tačiau netrukus atvyko galingas pastiprinimas - tankai ir sunkvežimiai su specialiųjų pajėgų kariais. Puikiai menu, kaip vienas majoras iš sunkvežimio virš žmonių galvų paleido seriją šūvių. Tai gynėjų neišgąsdino, visai kitaip pasijutome, kai netikėtą šūvį paleido tankas - spengė ausyse, žmonės buvo sukrėsti, kai kas patyrė klausos traumų. Pasinaudoję žmonių suirtute, sovietai įsiveržė į Spaudos rūmus. Stovintiems už durų žmonėms liko tik skanduoti laisvės šūkius. Po kurio laiko atvykę šaukliai pasakė, kad šio objekto nebėra prasmės saugoti, nes jis prarastas, o reikalingas pastiprinimas prie televizijos bokšto.

Sausio 13-ąją buvome suplanavę važiuoti į Vilnių, bet rytą, išgirdę liūdnas žinias, nuskubėjome ginti vienintelio likusio laisvo objekto - radijo stoties Sitkūnuose."

Pasakodamas apie 1991-ųjų Sausio įvykius, Aušrys Macijauskas rodo nuotrauką, kurioje nežinomas amerikiečių fotografas užfiksavo žmones, besipriešinančius sovietų tankams prie Spaudos rūmų; nuotraukoje pirmas iš kairės - Aušrys Macijauskas

MŪ inf.