Ūkininkams neužtenka vien pasėti ar nukulti derlių. Jiems taip pat reikia gerai išmanyti įstatymus ir semtis žinių. Kartais tam laiko pritrūksta, tad gelbėja augalininkystės konsultantai. Apie tai, kaip atrodo jų darbas, kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultante Modesta KIRVAITIENE.

Kaip nusprendėte dirbti augalininkystės konsultante? Galbūt apie tai svajojote?

Svajonės tokios tikrai neturėjau. Kai įstojau į tuometį Lietuvos žemės ūkio universitetą, normaliai net nežinojau, kas yra agronomija. Mano tėvai – smulkieji Tauragės rajono ūkininkai (turėjo gyvulininkystės ūkį, bet dabar pamažu suka augalininkystės link – red. past.), tad tiesiog norėjau būti prie žemės ūkio, studijuoti, kad tėčiui padėčiau ir viskas suklestėtų.

Baigusi studijas įsidarbinau Nacionalinėje mokėjimo agentūroje – dirbau su dokumentais, bet greitai supratau, kad ne ten mano vieta. Taip atsidūriau Konsultavimo tarnyboje. Iš pradžių dirbau Šakių r. biure. Buvau neseniai baigusi mokslus, žinios minimalios, galvojau, ką ten veiksiu, bet į kolektyvą įsiliejau greitai, iš kolegų sulaukiau labai daug pagalbos. Visai smagiai viskas susidėliojo. Greitai prie ūkininkų pripratau, o jie prie manęs. Gana artimai susidraugavome, o su kai kuriais iš Šakių r. dar iki šiol tenka pabendrauti.

Grįžusi po motinystės atostogų, dar apie pusmetį dirbau Šakiuose, paskui pasiūlė darbą arčiau namų (Modestos sutuoktinis Gediminas yra iš Suvalkijos, susipažino su juo studijų metais – red. past.). Taigi nuo 2020-ųjų spalio darbuojuosi šiame krašte. O gyvenu Vilkaviškio r. nuo 2013 metų. Jis man nesvetimas, darbo prasme prilipęs ir ištyrinėtas gana nemažai.

Augalininkystės konsultantų poreikis mažėja ar didėja?

Manau, didėja, ypač pastaruoju metu. Pasikeitė įstatyminė bazė, o pasėlių deklaravimas šiemet keitėsi iš pagrindų, tad iš ūkininkų sulaukiame labai daug klausimų, jie prašo pasidomėti ir padėti viską paskaičiuoti, kad tinkamai pasiruoštų. Mudvi su kolege, taip pat augalininkystės konsultante, turime apie 250 klientų. Tad būrys tikrai nemažas.

Kitas dalykas – dokumentacija, t. y. pesticidų ir trąšų žurnalai, kuriuos reikia pildyti. Visa tai reikalauja laiko. Jeigu ūkis didelis ir jame mažiau samdomų darbuotojų, pildyti dokumentus ūkininkui tampa gana didele našta.

Ar konsultantui-technologui tenka daug mokytis?

Tikrai taip. Kartais, ypač pavasarį, stengiuosi visus įmonių seminarus išklausyti, kad žinočiau, kokias naujoves jie siūlo. Taip pat dažnai tenka susipažinti su įstatymų pokyčiais. Nemeluosiu – šiemet bent penkiskart ėjau į gyvus seminarus apie pasėlių deklaravimą, o kur buvo galimybė, dalyvavau ir nuotoliniu būdu, kad kuo didesnį žinių bagažą pasikraučiau ir informacijos apie naujoves surinkčiau. Tad mokytis tikrai tenka daug – uždarius universiteto duris niekas nesibaigia.

Visą interviu skaitykite čia.