Vilnius. Nors įspėjama apie falsifikatų keliamą pavojų sveikatai ir aplinkai, grasinama atimti tiesiogines ES išmokas ir baudomis, tačiau kas antras Lietuvos gyventojas randa pateisinimą nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimui žemės ūkyje.

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas apie augalų apsaugos produktų klastotes ir jų neteisėtą panaudojimą žemės ūkyje, tvarios augalininkystės asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa (apklausta 1 014 asmenų nuo 18 iki 75 metų).

Dauguma (70 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad augalų apsaugos produktų klastotės labiausiai kenkia žmonių sveikatai, 41 proc. – gamtai, 31 proc. – maisto saugumui.

Daugiau nei pusė (58 proc.) respondentų smerkia ar kategoriškai smerkia nelegalių pesticidų ar jų klastočių naudojimą ūkiuose, visgi likusieji (42 proc.) pateisina.

„Iš tyrimo rezultatų panašu, kad respondentai neįvertina, kokią žalą gali padaryti augalų apsaugos produktų klastotės. Legalūs registruoti produktai nuodugniai ištiriami ir gaminami laikantis griežčiausių reikalavimų pažangiose gamyklose, o legalus gamintojas tikrina kiekvienos gamybos partijos produktų kokybę, siekdamas įsitikinti, kad gaminant nebuvo net menkiausių technologijos susvyravimų.

Perkant padirbinius, nėra jokių garantijų. Jų sudėtyje yra nežinomų ar seniai ES uždraustų ir nenaudojamų cheminių medžiagų, dėl to kyla didelė rizika įsigyti neaiškų cheminį mišinį, kuris teršia aplinką, kelia pavojų sveikatai ir gali sunaikinti augalus, kuriuos norėta apsaugoti.

Neretai pasitaiko, kad nelegalūs pardavėjai sumaišo produktus – vietoj fungicido buteliuke būna herbicido veikliosios medžiagos arba jų mišinys neaiškiomis dalimis“, – įspėja asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Kas aštuntas (13 proc.) respondentas pateisina nelegalių pesticidų ir jų klastočių naudojimą, jei nėra geresnių alternatyvų, 7 proc. pateisina, jei naudojami atsakingai, o 3 proc. – jei pavyksta sutaupyti lėšų.

„Nė viena iš šių išlygų nėra pateisinimas naudoti padirbtus ar nelegalius augalų apsaugos produktus. Visų pirma, tai – nusikaltimas prieš įstatymus, gamtą ir žmogų, tik paskui tai galima vertinti kaip intelektinės nuosavybės vagystę, mokesčių nemokėjimą.

Nėra tokio dalyko, kaip atsakingas nelegalaus produkto naudojimas, kaip ir nepateisinamas taupymas rizikuojant išaugintą maistą valgysiančių žmonių sveikata“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Anot jos, Deja, tyrimas taip pat atskleidė, kad kas antras Lietuvos gyventojas net nėra girdėjęs apie augalų apsaugos produktų  klastotes.

Skaičiuojama, kad penktadalis visos rinkoje esančios augalų apsaugos produkcijos – nelegalūs, uždrausti ar falsifikuoti produktai.

Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta 209 tūkst. prekių, kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.