Kaunas. Padėti žemdirbiams naujai pažvelgti į savo veiklos organizavimą ir įvertinti, kiek jie turi strateginio valdymo žinių, paskatinti lietuviškų bioverslų plėtrą, efektyvinti augalininkystę ir intensyvinti bioįvairovę – tai gali padėti „Mano ūkio“ vasario mėnesio straipsniai.

Be to, šįkart su žurnalu išėjo priedas „VETinfo“, kuriame aktualios gyvulininkystės problemos ir jų sprendimai. Viena jų – ar saikingai naudoti vaistus yra atsakinga.

Mokslininkai yra atradę dėsningumus, kaip, pasitelkus strateginį valdymą, padidinti verslo sėkmę. Rasa Melnikienė ir Dalia Vidickienėanalizuoja ekstensyvaus, intensyvaus auginimo, rizikos valdymo, specializacijos, bendradarbiavimo, inovacijų strategijas ir aiškiai parodo, kuo jos svarbios ir kaip veikia ūkio valdymą, kokius duoda rezultatus.

Visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, populiarėja žalieji bioverslai. Lietuvoje populiariausios šakos yra molekulinė biologija, medžiagų mokslas, biochemija, augalų technologijos. Judita Astrovienė ir Jolita Greblikaitė pabrėžia, kad ateities bioverslai galėtų būti nukreipti į biologinės įvairovės užtikrinimą, taršos kontrolę, gamtos ir kraštovaizdžio saugojimą, bioverslų veiklos vystymą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Pastaruoju metu daug diskutuojama, ne tik kokios žemės ūkio plėtros kryptys būtų tvariausios, tačiau ir apie būdus, kaip tą pasiekti. Jonas Volungevičius ir Ričardas Skorupskas aptaria ūkininkavimo formų privalumus ir trūkumus, tausojamojo ūkininkavimo formų įvairovę, vizualiai pateikia rekomenduojamas prioritetines žemės ūkio veiklos kryptis įvairiose agroekosistemose ir daug kitos naudingos informacijos.

Albinas Šiuliauskas ir DanguolėŠiuliauskienė nenuilstamai skatina ūkininkus skaičiuoti, kurti derlingumo didinimo programą, intensyvinti augalininkystę pasitelkiant naująsias technologijas ir nenuleisti rankų net ir nenašiose žemėse.

Besikeičiantys žmonių poreikiai ir gyvenimo būdas verčia ieškoti įvairesnių žemės ūkio augalų panaudojimo būdų ar naujų, mažiau mums žinomų augalų. Didelis autorių kolektyvas įsitikinę, kad daugiamečiai pupiniai augalai, žinomi kaip puikus žalių ir konservuotų pašarų baltymų šaltinis, gali būti pritaikomi žmonių mityboje. Iš retesnių vertingų augalų autoriai mini miskantus.

Ar daigai gali padėti įsukti verslą, kokie daigai dar, be saulėgrąžų ir liucernų, yra pirkėjų favoritai, atsako Indrė ir Vincas Benevičiai, įmonės „Žali žali“ įkūrėjai ir puoselėtojai. Jurgos Zaleckienės straipsnyje skaitykite, su kokiais sunkumais susidūrė plėtodami verslą ir kur mato perspektyvas net sunkiu pandeminiu laikotarpiu.

„VETinfo“ priedo pirmame straipsnyje Dovilė Šimkevičienė, kalbindama ūkininkus ir veterinarus, analizuoja, ar šias dvi grupes sieja tik verslas, ar užsimezga gilesni santykiai.

Ypač aktualią karštą temą apie anglies dioksido, metano dujų, amoniako išskyrimo ir iškastinio kuro naudojimo mažinimą, pesticidų naudojimo ribojimus, antimikrobinių vaistų naudojimo būtinumą plėtoja Audrius Kučinskas, nebijodamas ieškoti būdų, kaip tvariai gyventi gyvulininkystės ūkiams. Paukštininkai, atsisakę profilaktiškai naudoti antibiotikus – puikus pavyzdys.

Naujagimių veršelių respiratorinė acidozė: kada ji užklumpa, koks jos mechanizmas, kokia pirmoji pagalba, išsamiai tai paaiškina Indrė Stankevičiūtė, Justina Šulcė, Karina Džermeikaitė, Ramūnas Antanaitis. Tarp pagalbos būdų yra ir nosiesės gleivinės dirginimas, ir masažas, ir vandens vonia.

Naminių paukščių ligą, kurią sukelia pilkai gelsvos, ovalios Knemidocoptes mutans arba Neocnemidocoptes laevis var.gallinae erkės, priklausančios Sarcoptidae šeimai, aptaria Alius Pockevičius.

Renata Baltaduonytė ir Algis Noreika teigia, kad žirgo su traumuota sausgysle gydymo sėkmę lemia keletas veiksnių: sausgyslėje vykstančių procesų išmanymas, laiku padaryti veiksmai, kol sužeidimo stadija ankstyva, ir nuoseklus reabilitacijos planas, užtikrinantis teisingą sausgyslės skaidulų remodeliaciją. Mokslininkai išsamiai aptaria arklio piršto lenkiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimus ir pateikia reabilitacijos schemą.

Dvidešimt ketvirtą kartą vykusio konkurso „Metų traktorius 2021“ laimėtojais tapo keturių skirtingų gamintojų traktoriai. Kas jie tokie ir už ką buvo apdovanoti, rašo Gitana Kemežienė. Autorė kitame straipsnyje taip pat aptaria, kiek ir kokios technikos pagal gamybos metus, galingumą ir kitus parametrus įregistruota 2020 m.

Žemės ūkio traktoriams ir kitai technikai taikomos Euro V etapo normos sumažino kietųjų dalelių emisijos ribą, be to, įvestas dar ir naujas ribojimas – dalelių skaičiaus (PN) ribinė vertė. Stasio Slavinsko tekste rasite nurodytas ES ir JAV ne keliais judančių mašinų variklių NO_x ir kietųjų dalelių emisijos ribas, deginių normų įvedimo etapus ir kitą svarbią informaciją.

Renaldas Gabartas, šįkart pristatydamas BMW X7, išstypusį iki 5 151 mm, teigia, kad, varžydamasis dėl potencialių klientų simpatijų, X7 meta į ringą iš esmės visus kozirius, kokius tik bavarų koncerne plušantys inžinieriai yra sukūrę. Juk smalsu, kas tie koziriai?

Tad gero laiko su žurnalu!