Kelmė. Vaiguvos seniūnija kasmet netenka kelių dešimčių gyventojų. Šiuo metu miestelyje ir seniūnijos kaimuose gyvena 1078 gyventojai (per metus neteko daugiau kaip 70 gyventojų). Iš pusšimčio kaimų tik 25-iuose gyvena žmonės. Kituose - ariami laukai. Viename kitame negyvenamame kaime dar išlikę tuščių sodybų. Tačiau daugumoje jau nėra nieko, kas primintų čia gyvenus žmones. Likę tik kaimų pavadinimai.

Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius neprisimena, kad per pastaruosius metus kas nors būtų apsigyvenęs išnykusiame kaime ir suteikęs jam gyvybės.

Pastaruoju metu ištuštėjo Kilonių kaimas. Jame buvo likusi vienintelė gyventoja. Kai ji mirė, į sodybą niekas neatsikėlė gyventi. Vaiguvos miestelyje ištuštėjusius namus dar nuperka viena kita jauna šeima. Mat čia yra renovuota vidurinė mokykla, parduotuvių, paštas, medicinos punktas. Tačiau ir mokykloje jau nesudaroma vienuolikta klasė. Nuo rugsėjo mokykla taps dešimtmete.

Seniūnas Alvydas Lukošius gimęs ir augęs Vaiguvoje. Žmonės jį laiko savu

Per praėjusius metus nedidelį Vaiguvos seniūnijos gyventojų skaičių papildo tik po keliolika naujagimių. Mirusiųjų - keliskart daugiau.

Alvydas Lukošius sako, jog gyventojų mažėja ne vien dėl mirčių ir mažo gimstamumo. Baigę mokyklą jauni žmonės išvažiuoja studijuoti, dirbti į didmiesčius ar užsienį. Nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi emigracija. Miestelyje likusieji dažniausia išvyksta, kai susituokia.

Nėra ką veikti. Verslo čia nėra. Kelios biudžetinės įstaigos. Nedarbas vienas iš didžiausių Kelmės rajone. Kai kurie gyventojai važiuoja dirbti į Šiaulius.

Dauguma gyvena iš smulkių ūkių. Dominuoja ūkelis iki 10 karvių.

Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius džiaugiasi, kai prisiregistruoja koks naujas žmogus. Tačiau tokių šventadienių seniūnijoje reta.

Socialinė darbuotoja Rasa Lemkė sako, jog seniūnijoje miršta kelis kartus daugiau žmonių negu gimsta

Gyventojų skaičių šiek tiek amortizuoja į pensiją išėję miestiečiai, kurie sugalvoja grįžti į gimtąsias vietas pailsėti nuo didmiesčio triukšmo ir užsiimti malonia veikla. Kai kurie sugrįžta pas dar gyvus tėvus.

„Prieš karą Vaiguvos miestelyje gyveno labai daug žydų, - pasakoja seniūnas. - Dabar gyventojų skaičių šiek tiek pasipildo vokiečiai. Pastaruoju metu jų čia trys."

Miestelį atrado vienas iš pensijos gyvenantis vokietis. Čia jis nusipirko namą. Iš vokiškos pensijos gali laisvai ir lengvai išgyventi. Jo pavyzdžiu pasekė dar pora tautiečių. Jie vedė lietuves moteris. Viena pora irgi nusipirko būstą.

Vaiguviškiai viliasi, jog ramūs, prie gerų kelių įsikūrę miesteliai ateityje trauks ir į didmiesčius išsilaksčiusius žmones.

Kas antri metai Vaiguvoje rengiama kraštiečių šventė. Suvažiuoja daug įžymių iš miestelio kilusių žmonių. Kai pamatai jų visą būrį vienoje vietoje, atrodo, jog kuklus Vaiguvos kraštas dosnus gabių žmonių.

Iš čia kilęs diplomatas, istorikas, Vilniaus universiteto prof. Alfonsas Eidintas, šio universiteto gamtos mokslų dr. Ieva Švarcaitė, istorikė, Lietuvos edukologijos universiteto istorikė dr. Vida Kniūraitė, Šiauliuose dirbantis gydytojas kardiologas Alfonsas Andrulis, Vilniuje dirbantis traumatologas Petras Penikas, dar visas pulkas gydytojų ir mokytojų.

MŪ inf.