Kaunas. Skleidžiantis vaismedžių žiedams ir trykštant gamtos žalumai pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje švenčiama Motinos diena.

Ne veltui mamos simbolis yra žiedais apsipylusi obelis. Kuo savitas mamos gyvenimas ūkyje, dalijasi 5 sūnų mama Daiva Šateikienė, juokais tardama, kad ji net ne ūkininkė, o tik ūkio buhalterijos tvarkytoja.

Skirtinguose regionuose gyvenantys ir dirbantys jaunieji ūkininkai Agnė Mažuikienė ir Andrius Narmontas jautriais žodžiais kalba apie savo mamas ir dėkoja joms už įskiepytą darbštumą, tvarkingumą, pasitikėjimą savimi, grožio ir estetikos pojūtį, norą kurti gražią gyvenamąją aplinką.

Kai daug žmonių, yra įdomu ir linksma

Šiaulių rajone, netoli Šiaulių–Rygos kelio, šalia Kryžių kalno, yra įsikūręs Lino Šateikos daržininkystės ūkis, kuris apima 500 ha žemės (nuosavos yra per 250 ha). Ūkyje užauginama apie 18 000 t produkcijos: apie 13 000 t morkų ir 5 000 t svogūnų.

Ūkio šeimininkė Daiva Šateikienė juokiasi, kad ji ne ūkininkė, o ūkio dokumentų ir buhalterijos tvarkytoja. Iš tiesų tai eidama tėvų, kurie buvo agronomai, pėdomis, ji taip pat studijavo agronomiją, baigė doktorantūros studijas ir apsigynė disertaciją. Vyras Linas taip pat baigė agronomiją. Dabar ją studijuoja ir vyresnėlis Julius. „Visos žinios, kurias gavau, davė naudos. O gyvenimas visa kita sudėliojo“, – pabrėžia moteris.

Anot jos, žemės ūkis yra tiesiog gyvenimo būdas, nuolatinis darbas ir didžiulė atsakomybė. „Gyveni savo ūkiu visą savaitę, 24 val. per parą, be atostogų, be poilsio dienų, – pasakoja D. Šateikienė. – Jeigu ūkis didelis ir jame yra samdomų darbuotojų, tai tu neši didžiulę atsakomybę ne tik už save, už savo šeimą, bet ir už darbuotojus.

Šitą atsakomybės naštą ir reikia perduoti vaikams. Tada supranti, kad yra kur kas lengvesnių gyvenimo kelių. Atsakomybė turi savo kainą. Sako, kad ūkininkai gerai gyvena ir visko turi per akis. Bet kiek jie įdeda. Nebūtinai tai yra pinigai, tai yra rūpestis, atsakomybė, sveikata.

Štai ir dabar visi nežmoniškai laukiam lietaus, jo reikia žemei, bet lietaus nėra. Ir tada privalai priimti sprendimus. Žinoma, yra kitas požiūris, kad tai iššūkis, su kuriuo turime susidoroti, jį įveikti, taip tobulėti. Ir tobulėjame, renkame visokias žinias. Tai nėra paprasta.“

Koronaviruso pandemija ir karantinas į namus sugrąžino visus sūnus, tad dabar namuose, anot Daivos, 7 asmenybės. Linas ir Daiva užaugino 5 sūnus: Julių (25 m.), Jovarą (23 m.), Igną (22 m.), Luką (15 m.) ir Liną (13 m.).

„Esant kelių vaikų mama niekada nebūna nuobodu, – kalba ūkininkė. – Šiuo metu džiaugiuosi, kad visi mano vaikai jau ūgtelėję ir nereikia su jais būti, tarkime, mokantis nuotoliniu būdu. O jei trys pradinukai, kaip mano buvo? Tai nublūstum toje vietoje, – atvira moteris. – Prie kiekvieno reikėtų sėdėti ir dar baksnoti prie to kompiuterio. Dabar mano ir šeštokas, ir devintokas įsijungia kompiuterius ir mokosi savarankiškai, dar aš įsijungiu, irgi mokausi, tobulinuosi, stebiu seminarus. Visas namas būna vienas nuotolinis mokymasis.“

Paklausta, ar svajojo turėti didelę šeimą, D. Šateikienė atsako su jai būdingu pozityvumu, kad kažkada pajuokavusi, jog būtų gerai kokie penki vaikai. „Ir davė Dievas penkis, vadinasi, juokauti turi atsargiai. Jeigu rimtai, tai nebuvo tikslo, tik labai norėjau dukros, – nuoširdžiai sako mama. – Kai po pertraukos pasibeldė ketvirtas sūnus, vyresnieji buvo didesni. Tėtis, kuris buvo iš trijų vaikų jauniausias, nutarė, kad jo vaikas nebus vyresnėlių pastumdėlis, kuris kriokdamas paskui juos laksto. Reikia dar vieno. Ir penktas gimė sūnus. Visi vaikai jau yra praaugę mane. Mažesnieji, tarp kurių yra dviejų metų skirtumas, yra draugai, labai gražiai sutaria.“

Vyresnieji sūnūs studentai, Julius dirba ir studijuoja agronomiją. Ignas mokosi virėjo specialybės. Vaikai visada turi pareigų, bet, anot mamos, dideliame ūkyje didelė ir atsakomybė, tad vaikai neleidžiami ten, kur reikia išmanančių specialistų rankų. Be to, čia svarbu ir saugumas, ir tvarka.

„Darže, šiltnamyje, aplink namus – vaikai pirmieji pagalbininkai. Ir žolę pjauna, ir žemių atveža, ir išdirba, ir suremontuoja, ir pataiso, – linksmai pasakoja apie gyvenimo ypatumus D. Šateikienė. – Visi vaikai moka pasigaminti valgyti, mamai nereikia košės po nosim padėti. Galiu ramiai pasakyti, kad šiandien valgyti nenoriu, tad pasidarykite patys. Ir tada būna labai įdomu. Žinoma, kai namuose 7 suaugę žmonės, tai pusę dienos tikrai turi praleisti virtuvėje.“

Ūkininkė pasidžiaugia, kad dar gyva, šviesaus proto ir savarankiška pagal savo jėgas, pati tvarkosi 89-erių metų amžiaus vyro Lino mama, gyvenanti netoliese. Žinoma, šeima visada ja rūpinasi ir padeda.

Kai daug žmonių, anot mamos, yra įdomu ir linksma, nes kiekvienas su savo pomėgiais, su savo rūpesčiu. Jie kartu susėda ir stalo žaidimą pažaisti, ir filmą pažiūrėti – vaikai, paprastai žiūrintys filmus anglų kalba, šeimos vakarams parenka su tėvams suprantamais subtitrais.

Paklausta, ką palinkėtų sau ir savo vaikams, Daiva Šateikienė atsako, kad svarbiausia požiūris, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. „Kiekvienoje situacijoje turi būti ir yra išeitis. Reikia matyti šviesiąją pusę. Į visas problemas nežiūrėti kaip į problemas, bet kaip į galimybę tobulėti, sužinoti kažką naujo, – iki galo tvirta ir optimistiška Daiva. – Taigi, jei tuo būdu nesigauna, tai keičiam būdą, ieškom kito kelio, kad gautųsi rezultatas, kurio norim. Taigi, palinkėčiau pozityvo. Nepasiduoti, įžvelgti šviesiąją pusę. Mirtis nėra pabaiga, tai kažko kito pradžia. Reikia išlaukti. Kad viskas būtų lengvai ir paprastai. Atsikeli ryte ir taip pasakai.“

Visos gyvenimo pamokos tik teigiamos

Širvintų r. Alionyse iš tėvų Vidmanto ir Gražinos Vyšniauskų perėmusi šiltnamių ūkį (įrengti modernūs 1,5 ha agurkų ir pomidorų šiltnamiai, dar 232 ha dirbamos žemės) darbuojasi vyriausioji iš trijų šeimos vaikų Agnė Mažuikienė. Paklausta, koks mamos, moters vaidmuo šiuolaikiniame ūkininkavime, ji tarsteli, kad ūkininkavimas žmonėms labiau asocijuojasi su vyrais nei su moterimis.

„Galbūt taip yra todėl, kad daugelis mano, kad ūkininkavime reikia didelės fizinės jėgos. Tačiau šiais laikais moterys yra išsilavinusios, stiprios, organizuotos, protingos, daug dalykų gebančios atlikti pačios.

Ūkininkauti moteris gali ne ką prasčiau, nei tai daro vyrai, galime matyti, kiek daug moterų sėkmingai ir inovatyviai plėtoja ir valdo ūkius, – sako Agnė. – Kad ir kaip būtų, jeigu pati moteris neūkininkauja, ji vis tiek atlieka svarbų vaidmenį būdama šalia vyro. Moteris gali atlikti organizacinius darbus arba tiesiog palaikyti, išklausyti, patarti, padėti rasti kompromisus ir teisingus sprendimus... Tai yra taip svarbu.“

Kalbėdama apie pamokas, kurias gavo iš mamos, jauna moteris pabrėžia, kad tai labai plati sąvoka. Pamokos gali būti geros, bet būna ir labai skaudžių. Visos gyvenimo pamokos, kurias jai suteikė mama, yra tik geros ir teigiamos.

„Tėvai man yra autoritetas. Mama visą laiką mus mokė šeimyniškumo, leido suprasti, kad šeima yra didžiausias turtas ir vertybė. Be to, ji nuolat skatino pasitikėti savimi ir tuo, ką darau – dabar tai padeda ne tik gyvenime, bet ir versle. Labai svarbi pamoka, kurios visą gyvenimą mokė mama, yra tai, kad visi žmonės yra lygūs, o norint palaikyti gerus socialinius ryšius, pagarba, supratimas ir mandagumas yra neatsiejami to veiksniai, – įsitikinusi A. Mažuikienė. – Žinoma, viena svarbiausių pamokų, kad be darbo nieko nebus, nes sėkmė neateina pati savaime. Tik uoliai ir stropiai dirbdamas gali įgyvendinti savo tikslus, pasiekti gyvenime tai, ko trokšti.“

Agnė atvira, kad mama padėjo jai išsiugdyti tokias charakterio savybes, kaip rimtumas, sąžiningumas, darbštumas, geranoriškumas, kantrumas. „Iš tiesų visas gerąsias charakterio savybes padėjo išugdyti tėveliai, nes jie yra nuostabūs, pozityvūs žmonės“, – negaili gražių žodžių jaunoji ūkininkė.

Savo mamytei Gražinai ir visoms kitoms mamoms ji linki išlikti, svarbiausia, sveikoms. „Linkiu būti pozityvioms, energingoms, linksmoms, nepasiduoti blogai nuotaikai, neprarasti tikėjimo. Matydami laimingas mamas – laimingi yra ir vaikai!“

Šeima – didžiausia dovana

Skuodo r. 200 ha augalininkystės ūkį netoli savo tėviškės ir tėvų namų puoselėjantis Andrius Narmontas su žmona Živile ir trimis vaikais yra dėkingas mamai ir žmonai už nuolatinį palaikymą. Pats Andrius taip pat augo trijų vaikų šeimoje. Brolis ūkininkauja netoliese. Sesuo pasirinkusi kitą kelią.

Užsispyrimas padėjo Andriui ir Živilei po magistrantūros studijų Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar VDU Žemės ūkio akademija) atremti tėvų argumentus ir grįžus į gimtas Andriaus vietas imtis ūkininkavimo nenašiose žemėse. Andrius baigė miškininkystės specialybę, Živilė – žemės ūkio verslo vadybą. Tėvai stengėsi visaip atkalbėti nuo ūkininkavimo, tačiau padėti niekada neatsisakydavo. Anot sėkmingo ūkininko, didelis tėvų stūmimas nuo žemės ūkio tik paskatino užsispyrimą nesiblaškant eiti numatytu keliu. Jaunatviškai norėjosi įrodyti, kad gali ir sugeba.

Kalbėdamas apie iš mamos paveldėtas savybes, Andrius nebijo prisipažinti, kad tik iš jos, sukūrusios gražią ir estetišką savo sodybą, paveldėjo gal vyrams rečiau būdingą pomėgį puoselėti gražią aplinką, mėgti gėles ir dekoratyvinius augalus.

„Mama rūpinosi ir turi gražią sodybą ir mes stengiamės puoselėti savo namus. Gal atsitiktinumas, gal ne, bet ir žmona Živilė daug dėmesio skiria sodybos aplinkai, kruopščiai rūpinasi tvarka, – žemaitiškai nuoširdžiai pasakoja A. Narmontas. – Iš mamos labiausiai pamėgau tvarką, ūkyje stengiamės nuolat palaikyti kuo didesnę švarą ir tvarką. Kruopštumas yra išskirtinis mamos bruožas, tai matau, kad esu šį bruožą paveldėjęs, mama man jį įskiepijusi.“

Į klausimą, kas jo nuomone, sunkiausia moteriai, mamai ūkyje, skuodiškis susimąstęs atsako, kad nelengva įlįsti į kito širdį, net ir būnant nuo ryto iki vakaro kartu.

„Aš manau, kad Živilė visas problemas, susijusias su ūkininkavimu, ypač kai kas nors nepasiseka, išgyvena lygiai taip pat giliai kaip ir aš, tik savyje, – gražių žodžių Andrius negaili savo žmonai. – Nors ji turi kasdienių savo rūpesčių, bet jaudinasi ir dėl ūkio, ir dėl manęs. Atrodo, jai nereikia bėgti ir važiuoti su traktoriumi, bet tai jai ne lengviau. Kartu turi viską išgyvent su manimi. Tad rūpesčių našta didžiulė. Ir, aš manau, kiekvieno ūkininko žmona dalijasi su vyru rūpesčiais ir vargais.“

Išsakydamas palinkėjimą Motinos dienos proga, ūkininkas išlieka žemaitiškai tvirtas su savo vertybėmis. „Dažnai susimąstau apie savo gyvenimą, pandemijos akivaizdoje, ypač jaunoms mamytėms, norėčiau palinkėti praėjusio amžiaus mamų savybių. Man keista stebėti socialiniuose tinkluose, kai mamos dalijasi pergyvenimais, kad yra priverstos būti namuose su vaikais, su savo šeima. Man didžiausia dovana yra, kad galiu būti namie ir nesu niekur ištremtas, šiandien nesėdžiu apkasuose, pasaulyje iš dalies aplink mane tvyro taika. Norėčiau palinkėti, kad mes suvoktume, jog šeima yra begalinė dovana.“

MŪ inf.