Kaunas. Žemdirbiams naudingos įžvalgos, agroverslo naujienos, augalininkystės ir gyvulininkystės ligų apžvalga, technikos naujovės, taip pat priedas „Mano gyvenimas“, kuriame – nepaprasta paprastų žmonių kūryba, veiklos, istorinis kalėdinis rakursas ir akį džiuginantys akcentai – visa tai naujame žurnalo „Mano ūkis“ numeryje.

Pirmuose puslapiuose pasitinka praūžusios „Metų ūkio“ šventės atgarsiai ir fotoreportažas, supažindinantis su apdovanotais geriausių ūkių savininkais.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai prieš metinę konferenciją išsako nuomonę, dėl ko neramu gyventi stambiems prekiniams ūkiams. Visi jie pripažįsta, kad, labiau nei biurokratiniai reikalavimai, žeidžia neigiamas požiūris ir pikti žodžiai dėl pasirinktos ūkininkavimo formos.

Andrius Deltuvas išsamiai pristato žemės pirkimo ir nuomos kainų pokyčius nuo 2011 m. Autorius pastebi, kad kokybiškos ir derlingos žemės pasiūla mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl sklypų rinkos vertė auga.

Verslo rubrikoje taip pat pateikti aktualūs praktiniai tekstai įdarbinantiems užsieniečius ir atliekantiesiems inventorizaciją.

Jurga Zaleckienė savo straipsnyje kalbina viršelio herojų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantą Tomą Luotę. Anot jo, dabar žemdirbiai tikrai daug dėmesio skiria dirvožemio kokybei gerinti, subalansuoja tręšimą, įvairina sėjomainą. Kad būtų priimtas tinkamiausias sprendimas, ūkininkai gali pasinaudoti LŽŪKT dirvožemio tyrimų ir kitomis aktualiomis paslaugomis.

Dažnai kyla klausimas, ar visais atvejais reikia taikyti bearimį žemės dirbimą ir tiesioginę sėją. Pirmiausia vis dėlto svarbu įvertinti dirvožemių fizikines ir hidrofizikines savybes. Dalia Feizienė ir Virginijus Feiza straipsnyje apie tai, kiek dirvožemio savybes lemia žemės dirbimo būdas, pabrėžia, kad pasauliniuose tyrimuose atsižvelgiama į dirvožemių vandentalpą. Dar vienas svarbus dalykas – apėmus sausrai, augalai negali pasisavinti vandenyje neištirpusių cheminių elementų, tad auga ant trąšų krūvos, bet badauja.

Elena Survilienė aprašo svogūnų ropelių fuzariozinio puvinio atsiradimo sąlygas, kartu aptaria infekcijos prevenciją ir ligos kontrolės būdus. Ji teigia, kad daug dirbama su Trichoderma genties grybų rūšimis, kurios pripažintos kaip efektyviausiai kontroliuojančios per dirvožemį plintančias grybines ligas, kurias sukelia Fusarium, Pythium, Sclerotinia, Rhizoctonia, Gaeumannomyces ir kitų genčių grybai.

Gyvulininkystės rubrikoje Jurgita Ramanauskienė vardija veršelių pneumonijos rizikos veiksnius ir pateikia rekomendacijas gyvulių augintojams.

Be paramos, be paskolų, vien tik savo rankomis sukurtas brolių Justino, Julijaus ir Vaido Pilvelių mėsinių galvijų ūkis tapo konkurso „Metų ūkis“ laureatu. Apie tai, kaip 2015 m. nutarė keisti tėvų plėtotą pieno ūkio kryptį ir auginamas jau trečios kartos mėsinių veislių žindenes Dovilės Šimkevičienės straipsnyje.

Barbora Paulavičiūtė ir Neringa Sutkevičienėaptaria makro- ir mikroelementų poveikį gyvuliams. „Tik subalansavus racioną, užtikrinant jame tinkamus mineralinių medžiagų kiekius ir anksti diagnozavus trūkumus, galima išvengti elementų deficito sukeliamų negalavimų“, – rašo autorės.

Siekdami pagerinti bandos reprodukcinį efektyvumą mėsinių galvijų augintojai derina natūralų kergimą ir pagalbines reprodukcijos technologijas. Henrikas Žilinskas ir Audronė Rekešiūtėanalizuoja dirbtinio apvaisinimo pranašumus ir kaip pasiekti geriausią sėklinimo rezultatą.

Gitanos Kemežienės reportaže iš Vokietijos aptarti pasaulinio renginio „Metų traktoriaus 2020“ nugalėtojai ir ateities technologijos.

Autorė pateikė ir įspūdžius iš Hanoverio žemės ūkio parodos „Agritechnika 2019“. Čia žemės ūkio mašinas, technologijas ir naujus techninius sprendimus šiuolaikiniam žemės ūkiui pristatė daugiau kaip 2 820 kompanijų iš 53 valstybių.

Technikos pasaulio žmonės net nebando slėpti, kad beveik visi lengvųjų automobilių, sunkvežimių ar traktorių gamintojai iš to paties variklio bloko sugeba „išspausti“ skirtingą galią ir parduoti už skirtingą kainą, straipsnyje apie kompiuterines gudrybes rašo Renaldas Gabartas.

Kitame straipsnyje autorius su jam būdinga išmone žvilgsnį nukreipia į naujos, jau ketvirtosios kartos „vidutinio“ dydžio „Mercedes“ visureigį, pakrikštytą GLE.

Priedas „Mano gyvenimas“ pradedamas pasakojimu apie brolių Tado ir Tomo bitininkystės verslą, į kurį planuoja įsitraukti ir Švedijoje gyvenantis trečiasis brolis Remigijus. Beje, nagingi vyrai gamina ir avilius bei reikalingus bitininkystei priedus.

Nuo paršelių, prie burokėlių, o tada – prie vištų. Tai pasakojimas apie optimizmo nestokojančią, šilto ir šalto patyrusią darnią Linos ir Vlado Kochanauskų šeimą.

Kas dar nežino Vlado Venskutonio – Lietuvos moderniosios sodininkystės kūrėjo, mokslininko ir pedagogo – ras įdomių istorinių įžvalgų apie jo gyvenimą ir veiklą.

Kaip gamtos pojūtį fotografijose išreiškia VDU Botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorius Kęstutis Obelevičius, skaitykite straipsnyje ir grožėkitės fotografijomis.

Dar vienoje publikacijoje kviečiama susipažinti su Giedrės ir Vytauto Slavinskų kūryba. O ji ypatinga: angelai ir juvelyrika, atvirukai ir raktinės, papuošalais kuriamos istorijos – tai Giedrės sritis, kalvystė – Vytauto kelias.

Priede „Mano gyvenimas“ taip pat skaitykite apie kanapinius baldus kuriančią ir apie natūralias medžiagas buityje svajojančią dizainerę Ingą Valentinienę, kryželiu siuvinėjančios Benitos Mincevičiūtės darbus ir mintis, kas įkvepia kaskart ieškoti naujų temų.

Ką valgydavo ir kaip švęsdavo, anot tuometės spaudos, kalėdinio ūpo pagauti Kauno inteligentai ir Prezidento šeima, pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė.

Jei pritrūksite išmonės, kaip papuošti kalėdiškai namus, atsiverskite parengtą straipsnį apie amalus ir puošybos jais galimybes prieš šventes.

Malonaus skaitymo!

NORĖDAMI ĮSIGYTI ŽURNALĄ, SPAUSKITE NUORODĄ