Kaunas. Su Oninėmis baigiasi didieji ir sunkieji žemdirbių darbai, pradedamas doroti naujas derlius, ruošiamasi žieminių kultūrų sėjai, tad rugpjūčio mėnesio numeryje rasite įdomių ir naudingų žinių, be kokios įrangos neapsieina tikslusis ūkininkavimas, kokia organinių trąšų įtaka dujų emisijai, kaip sumažinti amoniako išskyrimą iš karvidžių.

Be to, pateikiamos naujausios žieminių rapsų sėjimo, braškynų purškimo technologijos ir įranga, aptariama, su kokiais iššūkiais susiduria grūdų, taip pat uogų augintojai ir kaip juos įveikia. Naujame „Mano ūkio“ žurnale kiekvienas rasime kažką naudingo sau.

Grūdininkystės pelningumas priklauso ne tik nuo derliaus dydžio ir kokybės, užauginimo savikainos, bet ir nuo jo pardavimo sėkmės. Rasos Jagaitės straipsnyje pateiktos ūkininko, kooperatyvo vadovo, ekonomisto ir grūdų perdirbėjų mintys padės ir Jums pajausti šių dienų pulsą.

Iki šiol nėra bendro sutarimo ir oficialaus „stambaus“ ir „smulkaus“ ūkių sąvokų apibrėžimo. Asta Laukaitienė gilinasi, ar įmanoma tiksliai apibrėžti šias sąvokas. Vienais atvejais smulkusis ūkis suprantamas abstrakčiai, o kitais atvejais apibūdinamas pagal tam tikras ūkio dydžio ribas.

Naudodamasi Europos sunkumais tarpukario Lietuva suskato eksportuoti žemės ūkio produkciją, paklausūs buvo linai, kiaušiniai, kiauliena ir kt. Vykdant reformą įkurti 38 747 naujakurių ūkiai. Dar daugiau to laikotarpio įdomybių rasite Algirdo Jakubčionio straipsnyje.

Lietuvos klimatas ir dirvožemiai beveik visiškai tenkina dabartinių veislių žieminių rapsų auginimo poreikius, savo ilgamete patirtimi dalijasi Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė. Jei vidutinio našumo dirvose esantys pasėliai, kurių tankumas yra 0,18–0,25 mln./ha, suformavo apie 250 ankštarų augale, tai šis rezultatas vertinamas labai gerai, nes iš tokio pasėlio galima prikulti apie 5 t/ha sėklų.

Kaip kovoti su piktžolėmis pasitelkus naujausias technologijas, dronus, automatinius ravėtuvus ir kt. analizuoja Irena Deveikytė, pateikdama faktų, kad pasaulyje priskaičiuojamos 256 atsparių piktžolių rūšys.

Trečius metus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykdomi šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų iš dirvožemio matavimai. Mokslininkai konstatuoja, kad pirmųjų dvejų metų tyrimų duomenys rodo, jog organinių trąšų naudojimas tik momentiškai ir nežymiai didina ŠESD emisijas, todėl galime jas laikyti perspektyviomis žemės ūkyje.

Su kokiais iššūkiais susiduria jaunoji ūkininkų karta, kaip laviruoja besikeičiančioje situacijoje, dalijasi Utenos r. Kaniūkų kaime 80 ha ūkininkaujantis Vytautas Abukauskas, kuris, be to, dirba agronomu vienoje iš agroverslo įmonių – su kolega prižiūri 4 000 ha kanapių plotą keturiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – ir studijuoja doktorantūroje. Apie tai skaitykite Jurgos Zaleckienės straipsnyje.

Uogų atliekų sumažinimo galimybėmis dalijasi Audronė Ispiryan, Kelmės rajone įkūrusi aviečių ūkį.

Vertingiems buksmedžių karpiniams iškilo pavojus dėl šiltėjant klimatui plintančių kenkėjų drugelių (kandžių) Cydalima perspectalis. Vilija Snieškienė ir Antanina Stankevičienė dalijasi kenkėjų biologija ir kaip būtų galima apsisaugoti, nors ypač efektyvių priemonių kol kas nėra.

Jolita ir Žilvinas Oberauskai šalia Eržvilko kuria pienininkystės ūkį, nors ir sunkiomis sąlygomis, jiems netrūksta otpimizmo. Kaip rašo Dovilė Šimkevičienė, jų pagrindinės ūkio pajamos yra iš pienininkystės, tačiau Ž. Oberauskas jų gauna ir iš grūdų pardavimo.

Mirtiną atrajotojų ligą – emfizeminį karbunkulą – sukelia klostridijos. Kokios ligos priežastys, kaip ji vystosi, kaip diagnozuojama ir kaip nuo jos apsisaugoti, rasite Aliaus Pockevičiaus straipsnyje.

Su žuvimis ir jų produktais susijusios ligos – Dariaus Nieniaus akiratyje. Kaip vieną iš svarbiausių apsisaugojimo būdų nuo šių ligų autorius mini draudimą valgyti žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas žuvis.

Po javapjūtės laukuose gausiai sudygusios grūdų pabiros rodo, kad dorojant derlių neišvengta nuostolių. Kaip ir kur patiriami grūdų nuostoliai, kaip juos nustatyti ir apskaičiuoti, kokių veiksmų imtis jiems sumažinti, išsamiai analizuoja Liudvikas Špokas ir Gediminas Žebrauskas.

Pesticidams braškynuose išpurkšti naudojami ne tik įprasti lauko hidrauliniai ir pneumohidrauliniai purkštuvai, bet ir specialūs įtaisai, kuriuose lanku montuojami trys arba penki purkštukai. Remigijaus Zinkevičiaus tekste pateikiamos visos subtilybės: purkštukų išdėstymas, purškiamų lašelių tankis, galimybės prisitaikyti prie purškiamų augalų ir kita.

Sudargo krašto ūkininko Vidmanto Brazaičio aistrą tobulinti ir gražinti žemės ūkio techniką atskleidžia Gitana Kemežienė. Jo ūkyje permainų neišvengė ir naujos vakarietiškos mašinos.

Renaldas Gabartas šį sykį imasi išnarstyti Ford Raptor. Autoriaus nuomone, be konstrukcinių sprendimų, iš esmės suteikiančių galimybę važiuoti kur tik akys mato.

MŪ inf.