Vilnius. Šalies ūkininkai šiais metais išgyveno savotiškų vendetų piką. Piktybiškų kenkimo atvejų prieš žemdirbių turtą, lyginant su 2018 m., šiemet padaugėjo apie 70 proc., o vidutinės žalos išaugo net triskart – beveik iki 2,8 tūkst. eurų.

Draudimo bendrovės BTA ekspertų teigimu, baigus sureguliuoti visas šiemetines bylas, bendras galutinis turto sugadinimo atvejų augimas gali būti ir dar didesnis. Bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad užfiksuoti atvejai stebina įžūlumu: kenkti žemdirbių turtui buvo siekiama tikslingai, nesibaiminta net vaizdo kamerų, aptvertų teritorijų, apsaugos sistemų ir sarginių šunų.

„Pernai tokių turto gadinimo atvejų augimas sudarė 7 proc., o vidutinė ūkininkų patirta žala svyravo apie 1,1 tūkst. eurų. Toks smarkus augimas šiemet yra sunkiai paaiškinamas. Tuo labiau kad vasara ūkininkams ir taip buvo nelengva, o mūsų žemdirbiai dar ir aktyviai konkuruoja su kitose šalyse išauginama produkcija. Įsiplieskę turto niokojimo atvejai tik didina žemdirbių nuostolius“, – sako A. Žiukelis.

Jis brėžia liniją, skiriančią atsitiktinius ir tikslingus išpuolius prieš gyventojų turtą. Žemdirbiams dažnai kenkiama turint konkretų tikslą: išvesti iš rikiuotės techniką, nepataisomai sugadinti ar net sunaikinti kitą turtą. Tokiu atveju nepakanka tiesiog apibraižyti traktoriaus, kombaino ar palikti ant jo įžeidaus užrašo, kaip tai dažnai daroma miestuose, niokojant daugiabučių kiemuose stovinčius automobilius.

„Tankiai apgyvendintose vietose automobilius braižo, apipurškia dažais, šiaip apdaužo beisbolo lazda, armatūra ar kirviu kapoja, užrašo „palinkėjimų“. Retai, bet pasitaiko padegimų. Iš esmės stengiamasi padaryti žalą automobiliui sugadinant jo išvaizdą. Tuo tarpu žemdirbių atveju dažnai piktadariai turi kitą tikslą – išvesti techniką iš rikiuotės, kad jos nebūtų galima naudoti darbe“, – konstatuoja specialistas.

Be to, ūkininkų teritorijos nėra didelius žmonių srautus pritraukiančios miestų aikštės. Dėl jų atokumo būtų keista manyti, kad po piktavalių ranka technika ar kitas turtas tiesiog atsidūrė netinkamu metu.

A. Žiukelis sako, kad aiškinantis ūkininkų patirtas žalas, ne kiekvienas linkęs atvirauti ir įvardyti galimus kenkėjus. Tačiau patirtų žalų pobūdis dažnai neleidžia suabejoti, kad jos – piktybiškos.

„Fiksuojame vis daugiau atvejų, kai į degalus ar tepalus pripilama visokiausios bjaurasties, nesibodima ir padegimų. Laiku nepastebėjus to, kad buvo lįsta prie degalų ar tepalų, teršalai gali pasklisti po visą mechanizmo sistemą ir ją nepataisomai sugadinti. Tuo tarpu ugnis savo ruožtu plinta akimirksniu – ji ne tik visuomet padaro milžinišką žalą turtui, bet ir kelia grėsmę aplinkinių gyvybei“, – teigia A. Žiukelis.

Kartu jis perspėja, kad tokios turto niokojimo akcijos gali brangiai kainuoti  piktadariams. „Dažnai drąsiai einama į svetimą teritoriją, kuri kartais yra ir filmuojama. Nustačius kaltininką, žalą turi atlyginti būtent jis. Nepatarčiau ramintis tuo, kad sunaikinus vaizdo kameras pavyks išvengti atsakomybės – šiuolaikinėse apsaugos sistemose vaizdas gali būti perduodamas nuotoliniu būdu ir išsaugomas“, – konstatuoja specialistas.

Pasak A. Žiukelio, užfiksuotų ūkininkų turto žalų atvejų neabejotinai būtų dar daugiau, jei žemdirbiai draustų visą turimą turtą. Daugeliu atveju yra draudžiama už ES paramos lėšas įsigyjama nauja technika, kurią pagal paramos taisykles privaloma apdrausti. Pasibaigus privalomam periodui, drausti eksploatuojamą techniką nemažai žemdirbių vengia.

BTA, MŪ inf.