Kelmė. Kelmės rajone, Lupikuose, apsigyvenęs tautodailininkas Rimantas Paunksnis sako, jog iš drožybos dabar galima gyventi. Žmonės mėgsta statytis prie namų koplytėles ir kryžius. Madingos baltų dievų skulptūros. Kuriami skulptūrų parkai.

Iš Šiaulių į Kelmės rajoną atsikėlęs tautodailininkas atrado erdvę kūrybai. Išardė nuo kaimynų skiriančias tvoras. Dirbtuvėse drožia nedideles skulptūrėles. Kieme - ąžuolo statulas. Kelios jo skulptūros stovi Naisių baltų kultūros parke. Kelias dešimtis medinukų išdrožė kaimo turizmo sodyboms.

Rasti tinkamą sodybą buvo sunku

Rimantas Paunksnis - stalius ir baldžius. Jo žmona Daiva - siuvėja. Neapsikentę gyvenimo mieste, ėmė ieškoti sodybos. Didelių reikalavimų nekėlė. Kad būtų prie gero kelio ir arti nekėpšotų fermos.

Malėsi po Kėdainių ir aplink Šiaulius esančius rajonus. Nuvažiavo tūkstančius kilometrų. Nerado tokios, kuri palenktų širdį.

Kaimo sodyboje Rimantas Paunksnis atrado naują erdvę kūrybai

Grįždami iš Kėdainių užsuko į Lupikus. Žmonės parodė paprastą medinį standartinį namuką. „Susižvalgėme. Pajutome, jog tai mūsų namas. Nors negalėjome patekti į vidų. Kitą dieną apsisprendėme - perkame," - pasakojo Daiva Paunksnė.

Atnaujintas namas papuošė gyvenvietę

Sumokėję 44 tūkst. litų, Paunksniai išleido dar nemažai lėšų sodybos sutvarkymui. Iš išorės namą apkalė medinėmis lentukėmis. Sodyba sušvito, papuošė gyvenvietę. Tautodailininkas kiemą dar planuoja papuošti žemaitiško stiliaus koplytėle. Būtinai išdroš Nepamuko skulptūrėlę.

Namo viduje įrengė mansardą, didelį vonios kambarį, pakeitė langus. Nuplėšė tvorą, skyrusią jų ir kaimynų sodybą. „Juk mes ne priešai, kad atsiribotume tvoromis. Tvoros man vėžį varo," - sako Rimantas.

Prisodino aviečių krūmų. Aplink namus daugiau kaip hektaras žemės. „Triušių arba vištų nelaikysim. Negalėtume jų skersti, - aiškina. - Geriausia vaiskrūmiai, uogynai. Auginsim daržovių. Reikės erdvės skulptūroms drožti. Gal savo sodyboje pradėsiu rengti drožėjų plenerus."

Didžiules trijų metrų aukščio skulptūras Rimantas drožia iš ąžuolo. Darbas vyksta lauke. Mažesnes skulptūrėles drožia iš liepos. Šis medis - minkštas, imlus spalvai.

Spalvotos skulptūros

Rimantas seniai drožinėjo ornamentuotus šaukštus, darė iš medžio dėžutes ir skrynutes. Prieš šešerius metus rimčiau susidomėjo tautodaile. Pradėjo drožti skulptūrėles. Angelus, šventuosius, baltų mitologijos herojų skulptūras jis veža į Jūros šventę Klaipėdoje, į Kernavę, tautodailės parduotuvę Šiauliuose.

Prieš pradėdamas darbą tautodailininkas renka medžiagą. Skaito daug straipsnių tema, kuria kurs. Informaciją renka iš įvairių šaltinių. Po to apgalvoja pagrindinę savo kūrinio idėją, pasidaro maketą. Tuomet pradeda drožti.

Rimantas išdrožė daug Šv. Roko ir Šv. Kazimiero skulptūrėlių. Bet prieš tai labai daug skaitė apie šį šventąjį. Sukūrė gražų jauno žmogaus veidą, dailų stotą. Skulptūrėles nuspalvina. Paskui pavaškuoja. Vaškas medį saugo nuo drėgmės. Ilgiau išlieka skulptūros spalva.

Piligrimo ir Šv. Kazimiero skulptūrėles Rimantas Paunksnis pasiliko sau. Jos suteikia namams savitos prasmės

Dabar labai madingi senieji baltų dievai. Tautodailininkas studijavo daug medžiagos apie juos. Koks Dievas ką globojo, ką mėgo. Tuomet kuria skulptūrą, kuri atspindėtų jo charakterį.

Iš 60 jam žinomų baltų dievų Rimantas yra išdrožęs jau šešiolika. Savo skulptūras jis nufotografuoja. Tai geriausias maketas kitai skulptūrai.

Tokių skulptūrų jis yra padaręs Naisių parkui. Dar kelias dešimtis išdrožė kaimo turizmo sodyboms.

Kelmėje surengtoje Lino šventėje Rimanto Paunksnio skulptūros papuošė Kukečių seniūnijos stendą

Sertifikatas už kryždirbystę

R. Paunksnis daro ir kryžius. Jo kryžiai sertifikuoti kaip tautinis paveldas. Kelios 2,5-3 metrų aukščio jo skulptūros stovi kapinėse. Kryžių užsako žmonės, norintys juos pastatyti ant Kryžių kalno.

Prie drožybos pratina ir žmoną. Daiva ištraukia medinį šaukštą. Pati išsidrožė. Prašiusi vyro. Šis pametęs medžio gabalą - išsidrožk pati. Ir išsidrožė. Dabar tas šaukštas jai pats geriausias ir pats patogiausias.

„Čia kaime lėčiau slenka laikas. Tarsi sustoja, - erdve ir gerais kaimynais džiaugiasi R. Paunksnis. - Atsikeli rytą, išeini į lauką. Kaimynui pasakai: „Labas rytas". Gali pasikapstyti po žemę. O ką daugiau veikti? Savo misiją jau atlikome. Išauginome du vaikus. Jei gerai jaučiuosi, tai ir drožiu..."

MŪ inf.