Jurbarkas. Iš Pagėgių kilęs veterinarijos gydytojas Jonas Bardauskas beveik tris dešimtmečius sukasi Jurbarko r. kiaules auginančioje „Dainių" bendrovėje. Tai pirma ir vienintelė veterinarijos gydytojo darbovietė, kurioje jis įsidarbino iškart po studijų ir pasiliko iki šiol.

Per šį laikotarpį, rašo žurnalas „VETinfo", „Dainiai" suklestėjo, o deklaruojamų kiaulių skaičius, kaip ir gydytojo darbas bei atsakomybė, išaugo, todėl naujovių paieškos ir noras tobulėti ne kartą gydytoją ginė į tolimus kraštus. Šią galimybę tobulėti J. Bardauskas priima kaip dovaną, dėl kurios jis gali lankytis pasaulinėse parodose, kongresuose, semtis pažangių idėjų ir naujovių, o grįžęs visa tai pritaikyti darbe.

Kiaulių auginimo bendrovėje „Dainiai" veterinarijos gydytojas J. Bardauskas dirbti pradėjo 1985 metais, iškart po studijų Lietuvos veterinarijos akademijoje. Bendrovės vadovas Kasparas Jurevičius su šypsena prisimenu tuos metus, kai jaunas vaikinukas, gavęs paskyrimą, atvažiavo į Dainius. Nuo pat pradžių J. Bardauskas buvo uolus darbuotojas, domėjosi naujomis kiaulių auginimo technologijomis, ligų gydymu, jų prevencija. Labiausiai K. Jurevičiui patinka specialisto smalsumas, noras įgyti žinių, taikyti darbe naujoves.

Tokios pat savybės nesvetimos ir pačiam K. Jurevičiui. Kartu su veterinarijos gydytoju jam teko pabuvoti Amerikoje, apkeliauti daugelį Europos šalių, svečiuotis analogiškuose ūkiuose, iš kur parsiveždavo naujų idėjų ir minčių. Į pažintines misijas jis lengva ranka išleidžia savo specialistus ir tikisi, kad šie parveš naudingos patirties.

Atsakomybė ir už pašarus, ir už ligas

Kai bendrovėje neliko zootechniko pareigybės, pašarais rūpinasi tiek direktorius, tiek veterinarijos gydytojas. Vadovo K. Jurevičiaus rūpestis - pagrindinės grūdinės žaliavos, daugiausiai perkamos iš vietos ūkininkų, o J. Bardausko kompetencija - smulkios maistinės medžiagos: monokalciai, kalkakmeniai, žuvies miltai, pieno pakaitalai, rūgštikliai ir kita. Kadangi probiotikai, organinės rūgštys ir kiti priedai, naudojami pašaruose, didina paršelių produktyvumą ir gerina jų sveikatą, veterinarijos gydytojas atidžiai juos renkasi ir kuria visavertį mitybos racioną.

Probiotikai, organinės rūgštys ir kiti priedai, naudojami pašaruose, gali padidinti paršelių produktyvumą ir pagerinti jų sveikatingumą, todėl J. Bardauskas stengiasi išbandyti naujus preparatus, racioną paįvairinti papildais. Pasak veterinarijos gydytojo, pasirinkus rūgštiklį, kuriame yra apie 20 proc. kalcio druskų, mažiau reikia naudoti pašarinių kalkakmenių arba monokalcio fosfatų, nes tiek monokalcis, tiek pašariniai kalkakmeniai sukelia pašarų buferingumą. „Jeigu dedi mažiau kalkakmenių, mažesnis pašarų buferingumas, tada ir pašarai geriau virškinami", - tikina specialistas.

Pasak J. Bardausko, per tris dešimtmečius kiaulių auginimo ir šėrimo technologija labai pasikeitė. Sovietmečiu visas šėrimas buvo paremtas tik sausais pašarais, o dabar jis įvairesnis. Paršingos kiaulės šeriamos skystu pašaru, apsiparšavusios 28 dienas iki atjunkymo - sausu pašaru. Po paršelių atjunkymo vėl duodami šlapi pašarai. Tuo tarpu paršeliai šeriami sausu pašaru dar mėnesį ir tik nuo 60 dienos jau gauna šlapio ėdalo.

Bėgant metams, keitėsi ne tik pašarai, bet ir laikomų kiaulių skaičius. Jaunam veterinarui pradėjus dirbti, bendrovės fermose vienu metu augo 8-9 tūkst. kiaulių, šiandien jų deklaruojama beveik keturis kartus daugiau. Viename tvarte buvo laikoma 600 atjunkytų paršelių, dabar čia auga apie pusantro tūkstančio paršelių.

J. Bardauskas dabar daugiausiai darbo laiko skiria ne gydymui, bet ligų prevencijai. Šiuo metu jo priežiūroje auga apie 15 tūkst. kiaulių, tad svarbu kontroliuoti, kad sukurta profilaktikos sistema veiktų kaip laikrodis.

„Visada sakau, kad geriau bloga sistema, negu jokios. O kontroliuoti situaciją labai paprasta. Mėnesio pabaigoje vadovui sunešami rodikliai - tada matyti, kiek kiaulių užaugo, susirgo ar krito. Jeigu kažkas negerai, ieškome priežasties. Dažniausiai randame, kad profilaktikos grandinėje kažkas kažką praleido", - sako gydytojas ir juokdamasis priduria, kad svarbiausiai yra sudaryti tokias sąlygas, kad kiaulėms tiesiog norėtųsi gyventi.

Kadangi „Dainių" bendrovė turi veislinių kiaulių fermą, J. Bardauskui tenka kontroliuoti ne tik penimų, bet ir veislinių kiaulių priežiūrą, spręsti sėklinimo klausimus. Daugiausiai čia auginamos jorkšyrų ir landrasų veislių kiaulės. Paršavedę jorkšyrę apsėklinus landraso sperma atvedama F1 kiaulaitė. Taip per mėnesį apsėklinama per šimtą gyvulių.

Jeigu kiaulė neapsėklinama, naudojamos paprastos priemonės - sukeičiami gardai, pailginamas apšvietimo laikas, keičiami pašarai. J. Bardausko tikinimu, kartais užtenka praleisti vieną šėrimą, suteikti gyvuliui šiek tiek pokyčių, ir problemų nebelieka. Pasitaiko, kad rugsėjo-spalio mėnesiais nustatomas sezoninis kiaulių nevaisingumas. Jų fiziologija lemia, kad tais mėnesiais pasireiškia daugiau sveikatos sutrikimų.

Afrikinio kiaulių maro baiminasi, bet nepanikuoja

Kaip ir visose kiaulių auginimo bendrovėse, taip ir „Dainiuose", dabar labiausiai baiminamasi afrikinio kiaulių maro. Nors stengiamasi dirbti įprastu ritmu, tačiau ramybės šalia ugnikalnio nedaug. Sparčiai plintantis užkratas gali nubraukti metų metus įdėtą triūsą. Veterinarijos gydytojo nuomone, vien biosauga šio reikalo nepajėgi išspręsti. Juo labiau kad maras kirto danams, kurių bendrovėje biosauga buvo išplėtota geriausiai.

„Priežastys neįvardytos iki šiol, tai kaip apsisaugoti?" - svarsto specialistas. Jo teigimu, bendrovėje „Dainiai" imamasi visų įmanomų priemonių, galinčių padėti išvengti maro, tačiau ar jos suveiks, niekas negarantuoja. Apribotas judėjimas aplink fermą ir vidinę teritoriją, įmonė nuo pavasario neprekiauja paršeliais, mažina skerdienos prekybą fiziniams asmenims - realizuoja didmenininkams. Gaišenos iš teritorijos išgabenamos savo transportu, kad surinkėjai neatvežtų užkrato. Visos mašinos, kurios atvažiuoja realizuoti produkciją, dezinfekuojamos papildomai, nors ir privalo atvykti išplautos ir dezinfekuotos.

„Imamės papildomų atsargumo priemonių. Turime nugarinį purkštuvą, dezinfekuojame transportą, tačiau šimtaprocentės apsaugos nėra. Lietuva tranzitinė šalis. Atsiveš kas nors užkrėstos baltarusiškos dešros, numes likučius, o žiurkės atneš juos ten, kur mažiausiai tikiesi", - sako pašnekovas.

MŪ inf.

Visą publikaciją skaitykite2014 m. gruodžio mėn. žurnale „VETinfo" (Nr. 6)