Klaipėdos r. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja" savo 25-mečio minėjimo renginių ciklą baigė viename didžiausių šalies ekologinių ūkių - Birutės Valerijos, Edvardo ir jų sūnaus Viliaus Žiogų. Kiškėnuose gražiai suderėjo ūkio apžiūra, technikos demonstravimas, sveikinimai ir šventine programa.

Žiogai, vieni aktyviausių „Gajos" tarybos narių, šventinio vasaros renginio metu minėjo ir savus jubiliejus, dalijosi mintimis apie ūkininkavimo metus. Kaip pabrėžė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja" tarybos pirmininkė prof. habil. dr. Vanda Žekonienė, šių aktyvių, energingų ir tvirtų ūkininkų balsas pasiekė ir iki šiol pasiekia net Žemės ūkio ministeriją.


Birutė Valerija ir Edvardas Žiogai (sėdi priekyje) iki šiol nestokoja nei ryžto, nei nuoširdumo. Jie yra ne vieno Klaipėdos krašto ūkininko įkvėpėjai ir patarėjai

Ekologinio ūkio istorija

Birutė Valerija Žiogienė ūkininkauti ėmėsi 38-erius metus atidirbusi technologe Klaipėdos pieno pramonės sektoriuje. Edvardas Žiogas, mokslus baigęs Sankt Peterburge ir Kaune, 7-erius metus dirbo Klaipėdos tabako fabrike, o 27-erius - Alaus darykloje. Išėję į pensiją sutuoktiniai ūkininkauti pradėjo 15 arų plote, laikė 2 melžiamas karves.

Edvardas prisiminė ir sunkesnius momentus, kai žiemą su priekaba iš tvarto išveždavo mėšlą ir reikėdavo jį, sušalusį į akmenį, iš priekabos išversti net su laužtuvu. Tačiau humoro nestokojantis garbaus amžiaus ūkio šeimininkas daugiausia šmaikštavo ir pasakojo linksmus gyvenimo epizodus.

Anot jo, ūkiui kurti variklis buvo sūnus, kuris leido vasaras kaime pas dėdę ir ypač mėgo įvairius naminius paukščius. Nors pats Vilius galvojo studijuoti agronomiją, tėvų ir krikšto tėvų patartas, įstojo į veterinarijos gydytojo specialybę ir 2000 m. baigė doktorantūrą. Ėmėsi auginti daržoves, vištas, kiaules. Beje, dar būdamas moksleivis iš močiutės gavo dvi veršingas telyčias, iš kurių užaugo jo mišraus ūkio gyvulininkystės atšaka. Šiuo metu laikomos 165 melžiamos karvės.


3 mėn. veršiukai, kaip privalu ekologiniame ūkyje, vasarą ganosi lauke

Viliaus Žiogo ūkis plėtėsi pamažu. Tėvų ūkis, kaip ekologinis, oficialiai įregistruotas 2002 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, paruoštas ūkio ekologinės plėtros planas, pagal kurį buvo pastatyti naujieji pastatai. Toliau plėsta banda, atsivežta gyvulių iš Olandijos pieningumui pagerinti.

Šiuo metu Valerijos Birutės ir Edvardo Žiogų ūkis apima per 550 ha, kuriuose plėtojama tik ekologinė kryptis. Šalia įsikūręs vėliau pradėtas puoselėti Viliaus Žiogo ūkis, vystantis mėsinę galvijininkystę. Čia dabar yra 31 mėsinė žindenė simentalių veislės karvė. Taip pat yra penimų Lietuvos juodmargių ir simentalių veislės galvijų. Ūkis plotas panašus, kaip ir tėvų - apie 550 ha. Taigi per abu savininkus sudaro 1166 ha.

Pasėliai kėlė susižavėjimą

Šventės dalyviai ypač domėjosi abiejų ūkių pasėliais, auginimo technologijomis. Kadangi tarp susirinkusiųjų buvo ir vieni iš pagrindinių ūkininkų konsultantų - prof. Vanda Žekonienė, taip pat galvijininkystės specialistas prof. dr. Bronius Bakutis, kiti mokslininkai, susirinkusieji nevengė pasidalyti ir padiskutuoti įvairiais rūpimais klausimais. Laukų apžiūrai vadovavo ūkio konsultantė dr. Daiva Baltramaitytė, mielai atsakinėjusi į susidomėjusiųjų klausimus.


Prof. V. Žekonienė (kairėje) ir prof. B. Bakutis (dešinėje) dalijosi profesinėmis žiniomis su Vilium Žiogu (viduryje)

Aplankyti trys laukai bei dvejų metų raudonųjų dobilų ir motiejukų pieva. Pirmiausiai šventės dalyviai apžiūrėjo vešlų, akis džiuginantį kukūruzų lauką, kurio priešsėlis - žieminiai kvietrugiai. D. Baltramaitytė atskleidė technologiją: arimas pavasarinis, 2 kartus naudotas skutiklis prieš sėją, 3 kartus vagota. Konsultantė pasidžiaugė, kad nebuvo vyraujančių piktžolių. Ji taip pat pabrėžė, kad pievoms ūkininkai perka ne žolių mišinius, o atskiras žoles, kurias sumaišo pagal savo poreikius ir atsižvelgę į dirvožemį. „Šiemet pavasarį į pusę laukų buvo neįmanoma įvažiuoti", - teigė konsultantė, įrodžiusi, kad užauginti gerą derlių reikia ir žinių, ir sumanumo.

Trumpai stabtelėję apžvelgti dvejų metų pievą, lankytojai ilgėliau užtruko prie valgomųjų žirnių Foresto lauko. Tai, pasak D. Baltramaitytės, prekinė paklausi produkcija. Toliau įvertinta pupų ir avižų mišinio būklė.


Grįžę iš laukų, šventės dalyviai apžiūrėjo grūdų laikymo bokštus ir pirminio bei antrinio valymo grūdų valomąsias

Po diskusijų ir laukų aptarimo visi turėjo galimybę įvertinti Žiogų ūkio turimą techniką. Ji visa įsigyta iš firmos „Lytagra". Komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas komentavo kiekvienos mašinos privalumus ir galimybes. Pasisėmę žinių ir akivaizdžiai įsitikinę darbo metodais susirinkusieji pratęsė diskusijas neformalioje aplinkoje, kur netrūko nei vaišių, nei gėlių, nei linkėjimų ir ūkio vyresniesiems, ir Viliui Žiogui.

Šventėje rasta laiko ir žinioms, ir pramogoms

MŪ inf.