Lazdijų r. Per šešerius metus, pradėjusi vos nuo kelių krūmelių ekologinio ūkio savininkė Loreta Zajankauskienė levandų plotą išplėtė iki 30 arų. Šiemet Lazdijų seniūnijos Kurdimakščių kaime pirmą kartą organizuotas ir Levandų festivalis.

Prisimindama karališkų augalų auginimo pradžią L. Zajankauskienė sako, kad ji buvo nelengva. Prieš šešerius metus Lenkijoje nusipirkusi 10 krūmelių, vėliau levandų plotus pamažu  praplėtė iki 6 arų. Sėklas bandė sėti ir auginti šiltnamyje, tačiau teko nusivilti - dygo sunkiai. Tačiau paaiškėjo, kad sėklos puikiai sėjasi pačios - lauke. Beliko tik persodinti į vazonėlius, o po to - į naujas vagas. Sodinant levandų daigus reikia palikti maždaug 58-80 cm tarpus. Šios gražuolės pasodintos iškart nežydi, savo žiedais džiugina tik antrais metais, o tame pačiame plote gali augti 10 metų.

Dabar Loretos 30-ies arų plote pasodinta apie 2 tūkstančius 600 daigų. Jiems, pasak šeimininkės, tinka prasta dirva, gali būti ir žvyras ar smėlis. Levandos nemėgsta tik drėgmės - šlapioje dirvoje augalai sunyksta. Jei dar užklumpa šaltis ir lietus - nušąla. Taip atsitiko ir pernai. 

„Prižiūrėti augalus nelengva, nes ekologiniame ūkyje negalima naudoti jokių trąšų ar pesticidų. Kovoti su piktžolėmis tenka tik ravint. Štai pienių šaknis kasėme su kastuvais. Jau įsigijome  traktoriuką, kuriuo galima išpurenti tarpueilius", - pasakoja moteris.

Ekologinio ūkio savininkė L. Zajankauskienė sako, kad levandos žiedais džiugina tik antraisiais metais po pasodinimo

Rudenį levandas tenka apkarpyti ir suformuoti gražius krūmelius. Anksčiau levandas dailino žirklėmis, tai reikalavo daug fizinės ištvermės ir laiko, dabar pasitelkia akumuliatorinį karpytuvą. Triūsti tokioje gražioje aplinkoje yra malonu, tai - savotiška meditacija.

Loreta džiaugiasi, kad daugiausiai jai darbų nudirbti padeda mama. Be jos pagalbos tikrai neišsiverstų. Gelbėja ir sūnus Kristis bei draugas.

Įsirenginėja  laboratoriją

Ūkyje moteris augina ir kitus kvapiuosius augalus: čiobrelius, šalavijus, ramunėles, erškėtrožes,  mėtas, medetkas, jonažoles bei kitus. Iš jų taip pat gamina eterinius aliejus ir hidrolatus, arbatas. Niekada nepristinganti sumanymų moteris jau trečius metus pamažėl įsirenginėja ir modernią laboratoriją.

Sumanymų įgyvendinimui reikia tinkamai įrengti patalpas, įsigyti šaldytuvą, maišytuvą kremams, kitą įrangą. Visgi, pasak Loretos, kartais užplūsta pesimistinės mintys, nes darbo be galo daug, didžiulės investicijos. Reikia darbo jėgos, bet nėra kam dirbti, nes Lietuva kasmet vis ženkliau tuštėja.

Turėjusi minčių sukurti ir biodinaminį ūkį, tačiau,  anot L. Zajankauskienė, tam reikia tęstinumo, kad vėliau kas nors jį perimtų.

Į ūkį kvietė Levandų festivalis

Liepos viduryje į Loretos ūkį pasidžiaugti gražuolėmis levandomis dvi dienas rinkosi šimtai žmonių. Pirmojo festivalio simboliu tapo ant levandos žiedo nutūpęs didžiausias, rečiausias bei spalvingiausias Lietuvos drugys Machaonas.

Lankytojai sveikino saulę, darė mankštą, kartu su ekologinio ūkio savininke skynė levandas. Lauko estradoje ne tik vyko koncertas, bet ir iš čia pat surinktos žaliavos specialiuose variniuose induose - alembikuose -  visą dieną garintas hidrolatas.

Alembikuose garinamą hidrolatą prižiūri sūnus Kristis

Hidrolatus, anot Loretos,  galima purkšti tiesiai ant odos, naudoti inhaliacijoms, pilti į vonią, kvėpintis. Jie yra  puikūs odos drėkikliai ir tonikai. Hidrolato galiojimo laikas - 16 mėnesių, nors savo vertingas savybes išsaugo trejus metus.

Eterinis levandų  aliejus taip pat naudingas žmogaus sveikatai. Jis turi raminamąjį, priešuždegiminį poveikį, labai tinka gydyti įvairioms žaizdoms ir nudegimams, atpalaiduoja raumenis, nuima skausmą. Juo galima atbaidyti kandis, kvėpinti patalpas.

Apsilankiusieji festivalyje džiaugėsi išskirtine aplinką - netoliese tyvuliuojančiu ežeru, šimtamečiais ąžuolais ir, žinoma, mėlynuojančia levandų jūra.

Festivalio svečiai galėjo įsigyti įvairių ekologiškų produktų, paskanauti gardumynų. Įvairių levandų bei kitų augalų produktų buvo galima įsigyti ne tik iš šeimininkės, bet ir iš Jonavos rajone Turžėnų kaime ūkininkaujančios Ingos Česnavičienės ūkių. Graibstyte išgraibstyti buvo Varėnos rajono sūrininkės  Laimos Stankevičos „Laimingų sūrių" produkcija. Profesionali keramikė Jolita Žukauskienė iš Alytaus demonstravo kaip gimsta keramikos dirbiniai.

Dviejų šimtų metų ąžuolų paunksmėje būrys moterų iš levandų gamino į kokonus panašius kvapukus, kurie atbaido kandis, gaivina patalpų kvapą.

Festivalio šeimininkė L. Zajankauskienė visus nustebino išskirtinio skonio pačios gamintu levandų limonadu, su levandomis keptais vafliais. Antrąją festivalio dieną vyko  pleneras „Piešiu levandų lauką".

MŪ inf.