Vilnius. Ūkininkams jau nebe pirmą kartą prakalbus apie tai, kad nors oficialus bedarbių skaičius nemažas, tačiau labai sunku rasti norinčių dirbti, diskutuota apie galimybes paprasčiau įsivežti darbininkų iš užsienio.

Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį kalbėję žemdirbių atstovai tikino, kad dabar veikianti sistema sudėtinga ir importuotis darbo jėgą – sunku, tuo tarpu Užimtumo tarnyba teigia, jog leidimų išdavimas vis paprastinamas, o steigiamas kompetencijų centras sezono metu leidimus dirbti užsieniečiams turėtų suteikti dar greičiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą - 16,4 proc., - darbo ieškojo 282 tūkst. žmonių.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis sako, kad nors teoriškai skelbiama, jog Lietuvoje yra daug žemės ūkio darbuotojų, tačiau iš Užimtumo tarnybos atsiunčiami vis tie patys, o dažnai – ir nenorintys dirbti. „Siunčia tuos pačius, kurie atvažiavę sako: įrašyk, kad neatitinku. Jei ne, tada stoja piestu. Jie nenori dirbti“, - apie realybę kalbėjo J. Vilionis.

Jis pabrėžė, kad nors dažnai kalbama apie nekvalifikuotą darbo jėgą, tačiau šiandienos žemės ūkis reikalauja vis daugiau kompetencijų. „Dabar žemės ūkyje ir technika tokia, kad bet kokiam pijokui neatiduosi, kad ją sulaužytų. Išbandėme, buvome atsivežę iš Ukrainos, Uzbekijos - jie tikrai nori dirbti. Nieko naujo neišrasime. Mūsų išvažiavę į Airiją...“, - apie būtinybę žemės ūkio specialistus įsivežti supaprastinta tvarka kalbėjo J. Vilionis.

Jam antrino ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė. „Rugsėjį, kai reikia daug žmonių derliaus nuėmimui, per užimtumą, atsiunčia, kelias dienas padirba ir nebeateina. Tie žmonės, kurie galėtų ir norėtų dirbti, dirba kažkur kitur. Ateina tokie, kur nepadirba pastovaus darbo. Jei būtų galimybė įsivežti žmones be darbo biržos konkursų, būtų paprasčiau ir išspręstume didelę problemą“, - kalbėjo sodininkų atstovė.

Jiems pritarė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigdamas, kad žemės ūkyje sunku rasti darbuotojų, nes gaudami pašalpas žmonės tiesiog nenori dirbti.

Vis dėlto Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Vitė tikino, kad jau dabar leidimų išdavimas sezoniniams darbuotojams iš trečiųjų šalių gali užtrukti daugiausia septynias darbo dienas, o pertvarkant šių paslaugų teikimą ir įsteigus kompetencijų centrą procesai turėtų dar paspartėti. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, darbdaviams šiuo metu sunkumų gali kelti nebent tai, kad pildant prašymą iškart reikia nurodyti, kur atvažiuojantis žmogus gyvens ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė ragino atskirti du dalykus – sezoninių darbininkų įdarbinimą bei įsivežimą ir trūkstamų darbuotojų sąrašą. Pastarajam jau ir taikoma kvota, ir procedūros yra sudėtingesnės. Anot jos, 6 mėnesių sezoninį leidimą gauti yra paprasta, tereikia nurodyti minėtą gyvenamąją vietą, reikalavimai kvalifikacijai nėra. O darbdavys tą laikotarpį gali susiskaidyti po kelis mėnesius jam tinkamais periodais.

Parlamentarui Giedriui Surpliui pasiteiravus, kodėl tuomet socialiniai partneriai skundžiasi, kad yra problemų, jei viskas taip paprasta, ministerijos atstovė teigė, labai tikėtina, jog „klajoja pasenusi informacija“. Anot jos, dėl sezoninių įsivežimo darbdavys gali tą pačią dieną paskelbti apie laisvą darbo vietą ir tą pačią dieną jau supildyti prašymą įsivežti.

Vis dėlto Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė pabrėžė, kad tikrai nėra viskas taip paprasta – esą atsakingų institucijų interneto puslapiuose ir toliau kabo informacija, kad darbuotoją iš kitos šalies išduodamas tik tada, jeigu Lietuvoje nėra kam dirbti sezoninių darbų. „Ir toliau mums siųs tuos, kurie nenori dirbti ir tik gaišina. O lenkai siųs komandiruotus ukrainiečius ir mokėsime mokesčius Lenkijai...“, - konstatavo Z. Cironkienė.

J. Vilionis klausė, kodėl negalima papildyti reikiamų sąrašų ir įsivežimą padaryti paprastesniu. „Iš biurokratinio aparato viskas labai gražiai nupiešiama, bet labai daug trūkumų. Visiems atrodo labai paprasta... Ar sunku į sąrašus sunku įrašyti fermų darbuotojus? Jei susiradau žmogų, jis man tinka, tai aš jį ir įsivežu“, - sakė LŽŪT atstovas.

Tiek parlamentinio komiteto nariai, tiek ir socialiniai partneriai sutiko, kad problemų šioje srityje netrūksta. Tad Seimo Komitete prie to dar bus grįžta, o G. Surplys paragino atsakingas institucijas aiškiau iškomunikuoti, kokia dabar esama tvarka ir kaip turėtų vykti įdarbinimo procesai.

MŪ, BNS inf.