Kaunas. Savanoriški žemės ūkio rizikos valdymo arba tarpusavio pagalbos fondai – viena priemonių ūkių konkurencingumui didinti, prarastoms pajamoms stabilizuoti, kartu tai savotiškas pasiruošimas naujam programavimo laikotarpiui.

Taip Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas (nuotr. centre) Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariams pristatė galimybes žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus. Įstatymo projektas jau pateiktas Seimui, jis bus tobulinamas, rengiami kiti teisės aktai.

ŽŪM specialistas pabrėžė, kad žemės ūkyje kasmet patiriami nuostoliai ir kompensuojamos sumos labai skiriasi žemdirbių nenaudai, todėl toks rizikos valdymo įrankis, kuris veiktų tarpusavio pagalbos principu, labai reikalingas, nes padėtų stabilizuoti ūkių pajamas.

„Atsisakyta minties steigti privalomus fondus, kuriuose dalyvautų visi žemdirbiai. Tai savanoriška iniciatyva, patys žemdirbiai gali steigti rizikos valdymo fondus asociacijos pagrindu, sektoriaus ar kombinuotu – jie gali patys pasirinkti“, – sakė E. Makšeckas, pridurdamas, kad rizikos valdymo fondai galėtų veikti kaip asociacijos arba kooperatyvai (vienas narys – vienas balsas).

Kaip vieną iš fondų steigimo motyvų jis įvardijo galimybę gauti ES paramą, kritus pajamoms, o ne tik tada, kai padaryta žala (kaip draudimo atveju).

„Pavyzdžiui, jei tokiame fonde dalyvautų 50 proc. pieno gamintojų ir 10 proc. grūdų augintojų, kurie į fondą suneštų 3 mln. eurų, tai 7 mln. eurų būtų galima pridėti iš Kaimo plėtros programos“, – 70 proc. paramos galimybę pabrėžė specialistas, primindamas, kad paramos intensyvumas investicijoms vis mažėja.

Kokia rizikos valdymo fondo nauda? Pasak ŽŪM atstovo, toks fondas sudaro žemdirbiams galimybę turėti apsaugą nuo visų rizikų santykinai mažais kaštais. Žemdirbių įmokos, skirtingai nei draudimo atveju, kaupiamos fonde, tai yra neprarandamos. Mažesnė ir geriau prognozuojama valstybei tenkanti našta, kompensuojant ūkininkų patiriamus nuostolius.

„Mažesnė našta, tai nereiškia, kad ekstremaliais atvejais valstybė atmestų žemdirbių prašymus kompensuoti dalį patirtų nuostolių. Tokių fondų esmė – prognozuoti galimus nuostolius, sistemingai atsidėti dalį lėšų kasmet, kad atėjus sunkiems metams būtų galima išvengti chaoso“, – aiškino E. Makšeckas.

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, rizikos valdymo fondų steigimas – gera iniciatyva, seniai žemdirbiams reikia tokio mechanizmo, kurį patys ir valdytų. Jis tik išreiškė abejonę, ar tikslinga fondą labai stambinti, į jį priimant kuo daugiau narių, taip pat jungti skirtingų veiklos sričių ūkius.

 „Nereikėtų suplakti didelių ir mažų, augalininkų ir pienininkų į vieną fondą, nes interesai skirtingi. Kai bus mišrainė, rezultatas – absoliutus nulis“, – įsitikinęs S. Daniulis. Jį taip pat domino, ar fonde sukauptus pinigus būtų galima pasiskolinti, pvz., paskolai padengti. 

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis fondų naudą vertino skeptiškai, nes didžiulę nelygybę įžvelgė ir skirstant ES paramą, kai, jo žodžiais, ją gavo tik 8 proc. Lietuvos žemdirbių, o 92 proc. – liko be paramos ir pajamų.

V. Juodsnukio įsitikinimu, naudingiausi būtų nedideli fondai, panašūs į Prancūzijos mini kooperatyvus, vadinamuosius gajakus, jungiančius kelis narius ir turinčius savo fondą.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovui Česlovui Tallat-Kelpšai kilo klausimas, kaip išvengti tyčinio piktnaudžiavimo ar net sukčiavimo atvejų, kai fondo lėšomis norės pasinaudoti įmokas mokėjęs, bet sąmoningai gerų rezultatų nesiekęs ūkininkas.

Panašus klausimas kilo ir ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjai Aušra Žliobaitei. „Kaip išsiaiškinti, ar pajamos prarastos dėl objektyvių, ar dėl subjektyvių priežasčių – aplaidumo, neveiklumo, žinių, patirties stokos?“ – domėjosi A. Žliobaitė.

ŽŪM atstovas pastebėjo, kad piktnaudžiavimo atvejams fondo nuostatose turėtų būti numatytos sankcijos, tačiau kartu jis priminė, kad fondas veiktų savitarpio pagalbos principu, o sprendimus dėl įmokų, taip pat ir išmokų priimtų fondo valdyba.

MŪ inf.