Temos žemdirbiams, sėjantiems naują derlių
2020-09-03

Kaunas. ES šalys į naująją 2020–2021 metų rapsų rinką žengė su pesimistiniais derliaus lūkesčiais, tačiau Lietuvoje rapsai lieka vieni pelningiausių žemė ūkio augalų.

Žurnalo „Mano ūkis“ rugsėjo numeryje rapsams skirta net keletas straipsnių, kartu apžvelgta ir ES rapsų rinka, jos pokyčiai. Be to, neapsiesime be žinių, kaip kintantis klimatas keičia žemės dirbimo technologijas, kokie robotai jau gali dirbti mūsų laukuose, kaip sąveikauja aplinkosauga ir agrarinė veikla, kokia efektyviausia piktžolių kontrolė ir kita. Įdomaus ir vertingo skaitymo.

Subalansuotas mineralinių trąšų naudojimas yra viena svarbių ūkio ekonominių skaičiavimų dalių. Apie trąšoms skirtas išlaidas ir palyginimą su ES šalimis skaitykite Vidos Dabkienės publikacijoje.

Ūkininkams ir bendrovėms sudarant privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis privalu vadovautis Civilinio kodeksu, kuris apibrėžia, kas sutartyje turi būti nurodyta ir aptarta. Niuansus aiškina Jolanta Vilkevičiūtė.

Klausimas, kaip mažinti intensyvios žemės ūkio veiklos neigiamą poveikį dirvožemiui ir klimatui, dar ilgai bus aktualus ir analizuojamas įvairių sričių mokslininkų bei žemės ūkio specialistų. Stanislava Maikštėnienė apžvelgia mineralinio azoto tausojimo dirvožemyje galimybes, ariamojo ir neariamojo žemės dirbimo privalumus ir trūkumus, tarpinių pasėlių auginimo svarbą.

Lietuvos ūkių praktikoje žieminiai rapsai sėjomainos schemose dažniausiai būna pirmasis arba antrasis narys. Agronomijos specialistai neturi bendros nuomonės šiuo klausimu. Nėra bendros nuomonės ir ką sėti po „gerųjų priešsėlių“: pūdymų, žieminių miežių, ankštinių javų ar žolynų. Vieni pasirenka žieminius kviečius, kiti – žieminius rapsus. Fosforo ir kalio trąšų ekonominis atsipirkimas žieminių rapsų pasėliuose yra aukščiausias iš visų šiuo metu šalyje auginamų lauko augalų, savo ilgamete patirtimi dalijasi Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė.

Nederlingų ariamų žemių naudojimo problema aktuali visoje Europoje, todėl buvo atlikta nemažai studijų, siekiant įvertinti, kokias žemėnaudas geriau taikyti, kad sustabdytume jų degradaciją. Liudmila Tripolskaja ir Asta Kazlauskaitė-Jadzevičė pabrėžia, kad ariamų žemių virsmas kitomis žemėnaudomis turi ir kitą svarbų gamtosauginį tikslą – sumažinti anglies dioksido emisiją į orą, didinant jo sukaupimą dirvožemio organinėje medžiagoje ir taip švelninti žemėsūkio poveikį klimato kaitai.

Mėgaudamiesi pilna burna valgome savo ūkyje užaugintus pomidorus. Tačiau jie kartais būna netaisyklingos formos, su įvairiais defektais, tad gali būti neprekiniai. Kas tai lemia, analizuoja Julė Jankauskienė.

Palikusi auditorės darbą ir sukurtą įmonę, Rasa Griežė iš Trakų r., įsisuko į žemės ūkį, kuris jai teikia pilnatvės. Apie ūkininkės sūrių gamybą, mylimus triušius ir kitas sritis rasite Dovilės Šimkevičienės pasakojime.

Pieno ūkiai prisideda prie šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimo. Anot Edvardo Gedgaudo, produktyvių ūkių gyvuliai, šeriami subalansuotu racionu, efektyviau panaudoja pašarus, dėl to būna geresnė mėšlo kokybė ir kiti svarbūs veiksniai, tarp jų – ir geresnės žolių sėklos, atnaujinamos ganyklos, didėjantys auginamų kukurūzų plotai.

Trisdešimt metų Akmenės rajone ūkininkaujantis Jonas Kiminas kartu su sūnumi Egidijumi bendrai dirba apie 300 ha, iš kurių daugiau kaip 250 ha sudaro nuosava žemė. Patys visus augalininkystės ūkio darbus atliekantys Kiminai kruopščiai prižiūri ir savo techniką. Gitanos Kemežienės straipsnyje – kaip du šeimos inžinieriai savo reikmėms pritaiko techniką, kokią renkasi ir ką mano esant svarbiausia.

Duomenų rinkimas jutikliais gali palengvinti ūkininkams atitinkamų dirvožemio savybių stebėjimą ir padėti priimti teisingus sprendimus, kurie daro teigiamą poveikį dirvožemio kokybei. Universitetai, mokslinių tyrimų institutai ir robotų bei mašinų gamintojai orientuojasi į mažo masto daugiafunkcių robotų kūrimą tvariai ir vietinei maisto gamybai. Indrė Bručienė supažindina su keliais tokiais mokslininkų ir inžinierių rezultatais.

Besniegės žiemos ir anomalinės sausros ūkininkams ir kitiems kaimo gyventojams sukelia nemažai problemų apsirūpinant vandeniu – ir geriamuoju, ir gamybiniams poreikiams. Tad ką reikėtų žinoti, įsirengiant ir eksploatuojant šulinius, rašo Rimvydas Ambrulevičius.

Iki Antrojo pasaulinio karo „visureigiai“ apskritai neegzistavo. Juos pagimdė gyvybiškai svarbus poreikis – kariškių problemoms spręsti turėti manevringą, paprastą, patvarią ir didelio pravažumo mašiną. Renaldas Gabartas, nuklysdamas net į 1947 m., aptaria „Land Rover“ istoriją.

Žurnalą "Mano ūkis" galite užsiprenumeruoti čia.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai