Kaunas. Lietuvos ir Latvijos mokslininkai ėmėsi įvertinti mažųjų hidroelektrinių poveikį aplinkai ir pasiūlyti būdų, kaip pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę, kad ši atitiktų Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus.
Iš viso Lietuvoje veikia apie 100 mažųjų hidroelektrinių. Kai kurios iš jų įrengtos ant tos pačios upės, todėl formuojamas kaskadinis upių nuotėkio reguliavimas, kuris iki šiol buvo mažai tirtas.
Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo ir hidromorfologijos eksperto dr. Vytauto Akstino, tai yra ypač aktualu, žinant, kad Lietuvoje hidroelektrinių statyba ir priežiūra vykdoma vis dar vadovaujantis senais gamtosaugos reikalavimais.
Galiojantys teisės aktai reglamentuoja tik gamtosauginį debitą, kuris tenkina tik minimalius vandens ekosistemų reikalavimus. Lietuvoje netaikoma ekologinio debito sąvoka, nustatanti minimalų reikalaujamą praleisti vandens kiekį hidroelektrinėse, apskaičiuotą įvertinus vandens ekosistemų poreikius.
„Kol ši padėtis nėra pasikeitusi, mažųjų hidroelektrinių daroma žala galimai yra didesnė už sukuriamą naudą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. visos Lietuvos mažosios hidroelektrinės pagamino tik 0,47 proc. bendro elektros energijos poreikio, o socialiniu ir ekologiniu požiūriu apie 100 upių ruožų gali neatitikti geros ekologinės būklės vandens telkinių statuso“, – sakė dr. V. Akstinas.
Jau įvyko trys mokslininkų ekspedicijos, kurių metu surinkti pirmieji hidromorfologiniai ir hidrologiniai duomenys
Iki 2022 m. mokslininkai tirs Latvijos–Lietuvos pasienio upių baseinus, kuriuose daugelio upių ir ežerų būklė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.
Apibendrinę pradėtų tyrimų rezultatus, LEI mokslininkai galės pateikti rekomendacijas, kaip reikėtų optimizuoti kaskadinę hidroelektrinių veiklą ir kontrolę, kad poveikis aplinkai pastebimai sumažėtų. Vienas iš akivaizdžiausiai pastebimų naujos mažųjų hidroelektrinių reguliavimo tvarkos aspektų būtų upėse pagausėjusi žuvų populiacija.
LEI, MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Agrofirmai „Josvainiai“ teks grąžinti dalį lėšų į biudžetą
2024-11-29 -
Didžiausia Baltijos šalyse biometano gamykla startuoja Pasvalyje
2024-11-28 -
Radviliškio rajone pradeda veikti „Agrokoncerno“ biometano jėgainė
2024-10-07
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04
(0)