Kaunas. Biodujoms gaminti tinkamų žaliavų įvairovė yra plati: galima naudoti organines žemės ūkio ir pramonės atliekas, nuotekų dumblą, energinius augalus, bioskaidžią komunalinių atliekų dalį ir kt. Tačiau Europos šalių patirtis rodo, kad didžiausią potencialą turi žemės ūkis.

Europos šalyse 2021 m. pagaminta 64 proc. biodujų ir biometano, naudojant žemės ūkio žaliavas, 22 proc. – iš pramonės įmonių ir komunalinių organinių atliekų. Sąvartynuose ir nuotekų valyklose pagaminta 13 ir 14 proc. biodujų. Kitos žaliavos nebuvo labai reikšmingos žaliavų krepšeliuose.

Tačiau įvairiose šalyse žaliavų sudėtis skiriasi. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Šveicarijoje daugiausia biodujų pagaminama nuotekų valyklose, o Švedijoje, Belgijos Valonų krašte ir Ukrainoje – iš pramonės organinių atliekų.

Danijoje, Vokietijoje, Kipre, Lenkijoje, Graikijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje dominuoja žemės ūkio žaliavos (nuo 50 iki 90 proc.).

Žemės ūkio žaliavoms priskiriamas gyvūnų mėšlas, energiniai ir tarpiniai augalai. Energiniai augalai (kukurūzai, saulėgrąžos, javai, pašariniai ir cukriniai runkeliai) ilgą laiką buvo patraukli žaliava biodujoms gaminti dėl jų energinės vertės. Tačiau dėl šios rūšies biomasės susidaro konkurencija maisto ir pašarų rinkose, todėl matyti tendencija, kad nuo 2020 m. naujai pastatytose biometano gamyklose energinius augalus keičia mėšlas ir augalinės liekanos (šiaudai ir pan.), tarpinių pasėlių biomasė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. 66 proc. biodujų pagaminta žemės ūkio biodujų jėgainėse, 20 proc. – iš gyvenviečių nuotekų dumblo ir apie 14 proc. – sąvartynų biodujų jėgainėse.

Biodujų gamybos dinamika rodo, kad ir Lietuvoje žemės ūkio žaliavų dalis nuolat didėja, o kitų rūšių naudojimas arba mažėja, arba nežymiai auga. Tačiau panašios tendencijos matyti ir kitose šalyse, nes nuotekų dumblo potencialas stabilizuojasi, esant menkam gyventojų prieaugiui, o sąvartynų dujų išgavimą lemia uždarytų sąvartynų baigtinės atsargos ir organinių atliekų šalinimo juose apribojimai.

Žemės ūkio atliekų žaliavų grupei Lietuvoje priskiriamas gyvulių ir paukščių mėšlas, organinės maisto ir pašarų gamybos atliekos.

Situacija Lietuvoje

Nustatyta, kokį biometano potencialą turėjo populiariausios žemės ūkio žaliavos (šiaudai, gyvulių ir paukščių mėšlas) įvairiuose Lietuvos rajonuose 2021 metais.

Didžiausią potencialą biodujoms ir biometanui gaminti iš galvijų mėšlo turi Šilutės, Šilalės, Pakruojo, Pasvalio, Kėdainių ir Šakių savivaldybės.

Panevėžio, Jurbarko ir Joniškio savivaldybėse yra didžiausias biometano gamybos potencialas iš kiaulių mėšlo.

Didžiausia paukštynų koncentracija yra Kaišiadorių ir Vilniaus rajonuose, kuriuose galima tikėtis atitinkamai 4,8 ir 3,6 mln. m³ metinės biometano gamybos iš paukščių mėšlo.

Didžiausias perspektyvas biometaną gaminti iš vasarinių ir žieminių javų šiaudų turi Šakių, Kėdainių, Pasvalio, Joniškio, Pakruojo ir Šiaulių savivaldybės.

Šalies vidutinių ir stambių gyvulių, taip pat paukščių fermų biodujų ir biometano gamybos potencialas siekia 124,4 mln. m³ arba 1,24 TWh energijos, o panaudojus 10 proc. šiaudų derliaus galima tikėtis 55 mln. m³ biometano arba 0,55 TWh energijos potencialo.

Galima skirti ir didesnę šiaudų dalį energijos sektoriui, tačiau iki šiol jie dar nenaudojami biodujoms gaminti, todėl plėtra ir technologijos ateis, pamažu įgyjant žinių ir patirties.

Visą straipsnį galima rasti 2023 m. gruodžio mėn. žurnale „Mano ūkis“.