Kėdainiai. Po savaitės Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos ūkininkas Saulius Dambrauskas planuoja pradėti derliaus nuėmimą. Grūdus jis džiovins naujoje džiovykloje, kurią įsigijo su biokatilu, kūrenamu grūdų ir medienos atliekomis. Ūkininkas tikisi, kad nauja investicija visiškai atsipirks per 4-5 metus ir leis sutaupyti apie 50 tūkst. litų kasmet.

S. Dambrausko ūkyje per metus dyzelinui grūdų džiovyklai, svogūnams džiovinti, šilnamiui šildyti buvo išleidžiama apie 100 tūkst. Lt. Dabar šias išlaidas planuojama sumažinti perpus. Suomiškame biokatile „Antti-Bio" galima deginti grūdų ir medienos atliekas. „Turiu miško, kurį žiemomis kertame, susidaro daugybė šakų. Be to, ūkyje nuolat lieka grūdų ir rapsų nuovalų. Skaičiuoju, kad visa šita biomase kūrenant džiovyklą, man grūdų išdžiovinimas kainuos dvigubai pigiau negu dyzelinu. Turėtų visiškai atsipirkti per 5 metus", - sako S. Dambrauskas pridurdamas, kad bus pasiektas ne tik ekonominis efektas, bet ir tausojama aplinka.

(Iš kairės) Bendrovės „Rovaltra" komercijos direktorius Jonas Trainaitis, „Antti" gamyklos atstovas Jari Alatalkkari ir ūkininkas Saulius Dambrauskas prie pirmojo mūsų šalyje pradėto eksploatuoti biokatilo „Antti Agrosec Bio"

Šiemet S. Dambrauskas planuoja prikulti apie 2 500 tonų kviečių, 1 000 tonų rapsų, 500 tonų pupų ir 1 000 tonų kukurūzų. Pastariesiems išdžiovinti reikia labai daug energijos, jie kuliami labai drėgni, apie 30 proc. drėgmės, tad naujasis katilas turės puikią progą parodyti, ką jis sugeba. Pupas ūkininkas džiovins pirmi metai, o kaip rodo kitų žemdirbių patirtis, pupų džiovinimas taip pat reikalauja daug energijos. Ūkio pasėlių struktūroje žieminiai kviečiai užima 400 ha, žieminiai rapsai - 130 ha, vasariniai rapsai - 100 ha, pupos - 60 ha, kukurūzai - 100 ha, bulvės - 118 ha, svogūnai - 18 ha.

Mobilus katilas šildys tris objektus

Biokatilas mobilus, sumontuotas ant ratų. „Mobilų šį katilą užsakovas pasidarė savomis jėgomis. Tai tik dar kartą įrodo, kokie nagingi yra Lietuvos ūkininkai. Pasižiūrėję ir pagavę idėją, jie sugeba daug sutaupyti", - pastebi gamyklos „Antti" atstovas, regioninis vadovas Baltijos šalims ir Rusijai Egidijus Steponavičius.

Galimybė lengvai transportuoti įrenginį buvo būtina tam, kad išsiplėstų jo panaudojimo sritys. Ūkininko skaičiavimu, džiovykla per metus dirba daugiausia 2 mėnesius. Kad būtų išnaudotas katilas, jis bus pertempiamas prie ūkininko kieme (už poros kilometrų) pastatyto šiltnamio bei prie dabar baigiamo pastatyti bulvių fasavimo cecho, kurį taip pat reikės šildyti.

Gamyklos „Antti" atstovas, regioninis vadovas Baltijos šalims ir Rusijai Egidijus Steponavičius įsitikinęs, kad biokatilai sparčiai populiarės

„Rudeniop, per javapjūtę, katilas stovės čia, paskui per visą žiemą jis šildys fasavimo cechą, o pavasarį šildys šiltnamyje daigintas bulves. O gal dar ir braškes ar agurkus sugalvosiu šiltnamyje auginti, kas čia žino", - planus vardija S. Dambrauskas. Ūkininko skaičiavimu, jei katilas dirbs šešis mėnesius per metus, tai jis atsipirks dar greičiau, nereikės nė tų penkerių metų laukti.

„Šis katilas sužavėjo tuo, kad visiškai automatizuotas. Palaikoma pastovi temperatūra. Katilai, kūrenami šiaudų ritiniais, kiek žinau sunkiai palaiko vienodą temperatūrą. O čia birų produktų srautas sraigės yra arba paduodamas arba nepaduodamas, ir taip galima valdyti degimo procesą bei palaikyti pastovią temperatūrą. Tai labai svarbu džiovinant grūdus", - sako ūkio šeimininkas.

Pasiryžti naujai investicijai S. Dambrauską labiausiai skatino problemiškas kukurūzų grūdų išdžiovinimas. Pernai perdirbėjai supirko šlapius grūdus, laikytus žarnose, o šiemet žemdirbys ir jų išgirdo abejonių, ar bus priimami nedžiovinti grūdai. Tad nusprendė nelaukęs rudens pasistatyti naują džiovyklą. Anksčiau kukurūzų augindavo maždaug apie 30 ha plote ir jų grūdų džiovinimas užtrukdavo apie mėnesį. Šiemet kukurūzų plotus patrigubino, tad nauja džiovykla buvo būtina.

„Nesitikėjau, kad taip greitai džiovykla stovės mano kieme. Pagal sutartį terminas buvo 14 savaičių, bet net anksčiau viską spėjome padaryti. Svarbiausia, kad suskubome iki naujo derliaus dorojimo pradžios", - patenkintas ūkininkas.

Pasak bendrovės „Rovaltra" komercijos direktoriaus Jono Trainaičio, dar vienas toks katilas (taip pat transportabilus - biokonteinerio tipo) nupirktas Baleliuose, Ukmergės rajone. „Mūsų žemdirbiai planuoja kūrenti įvairaus drėgnumo medienos atliekomis. Žinoma, katilas degs, bet kaitrumas jau bus kitas. Suomijoje ūkininkai tvarkosi kitaip: jie nukerta medieną, šalia miškų džiovina dvejus metus ir tik tada ją naudoja kurui. O pas mus tik iškrauk šalia miškų, tai nerasi jos jau po pusmečio...", - šalių specifikos skirtumus aiškina J. Trainaitis.

Pasak J. Trainaičio, pirmiausia tokį katilą įsigijęs ūkininkas tikrai turės kur panaudoti visas augalinės kilmės ūkio atliekas. Be to, grūdų nuovalų visada nebrangiai galima įsigyti iš kitų žemdirbių. Įvertinant, kad dyzelinas nuolat brangsta, biokatilai turėtų sparčiai populiarėti. Ši tendencija jau ryški Suomijoje. Juolab, kad ten dyzelinas žemdirbiams nėra dotuojamas. Be to, Suomijoje labai daug miškų, tad ir deginamų miško atliekų yra daugiau. „Ten standartiniame ūkyje dirbamos žemės ir miško santykis yra 1:5 - kitaip tariant, jei turi 10 hektarų dirbamos žemės, tai 50 ha miško", - sako J. Trainaitis.

Jei katilui pritrūktų ūkyje pasiruošiamos biomasės, ūkininkas planuoja jos įsigyti iš kitų žemdirbių. Perkant medienos skiedras ir granules, už toną reikia mokėti mažiausiai 300 Lt, o štai tokių grūdų nuovalų (šiukšlių) toks pat kiekis kainuoja aštuonis kartus mažiau - apie 40 Lt

Pasak J. Trainaičio, galimybės naudoti tokius biokatilus domisi ir keli mūsų šalies paukštynai. Svarstoma deginti broilerių kraikui naudojamas durpes, maišant jas  su skiedromis. Bet mediena turi būti 25-30 proc. drėgnumo,  o tokios  sausos turėti problematiška - reikia daug laiko išdžiovinti.

Ekonomiškumas - pagrindinis kriterijus

„Antri metai mes labai sėkmingai  endradarbiaujame su bendrove „Rovaltra", tai vienas geriausių mūsų dilerių", - sako gamyklos „Antti"atstovas E. Steponavičius. Pasak jo, bio šilumos generatoriai, kurie gamina šilumą išvengiant vandens šilumokaičio, yra apskritai naujas gaminys rinkoje. Jis idealiai pritaikomas ten, kur šildymui reikalingas oras: grūdų džiovykloms, didelių patalpų šildymui.

S. Dambrausko ūkyje penktadienį paleista krosnis yra pirmasis toks gaminys Lietuvoje. Suomijoje tokių biokatilų jau pastatyta per 20, Estijoje kelis, Latvijoje vienas. „Tai tikrai naujas produktas mums visiems. Bet įdirbį jau turime", -patikino E. Steponavičius.

Katilo generuojama šiluma džiovins grūdus naujoje suomiškoje džiovykloje „Agrosec Grain Handling"

Įrenginyje yra įdiegti maksimalūs saugumo technikos reikalavimai. Sistema labai lanksti ir gali palaikyti labai įvairų temperatūros spektrą. Programiškai katilas gali pereiti į miego režimą, kai tik minimaliai palaikomas degimas ir faktiškai išeina šaltas oras. Šilto ir šalto oro režimo kaita būtina džiovinant grūdus. „Suomijos kainomis jo ekonomiškumas kūrenant medžio granulėmis yra 50 proc., skiedromis - iki 70 proc. - tiek sutaupoma lyginant su kūrenimu dyzelinu tam pačiam energijos kiekiui pagaminti", - sako E. Steponavičius.

Suomijos gamykloje „Antti-Teollisuus Oy" sukurtos „Agrosec Bio" krosnysyra visiškai nauja šildymo sistema, kuri panaudoja bioenergiją. Šilumokaičio efektyvumas labai aukštas, o krosnies medžiagos atsparios aukštoms temperatūroms. Biokuro pelenai pašalinami automatiškai sraigtiniu transporteriu. Priklausomai nuo komplektacijos ir biokuro, biokatilų pasiekiama šiluminė galia nuo 300 kW iki 800 kW, efektyvumas iki 89 proc.

„Svarbu laikyti trumpą pavadėlį su pardavėju, kad jo pažadai išsipildytų. Bet esu tikras, kad jokių problemų nebus. Mano senoji džiovykla, pirkta prieš trylika metų, taip pat yra pirkta iš „Antti" firmos ir iki šiol puikiai veikia", - šypsosi ūkininkas Saulius Dambrauskas.

MŪ inf.