Briuselis/Vilnius. Prancūzija, Italija, Vokietija, Lenkija ir Ispanija gaus daugiausia ES lėšų kaimo plėtros programoms vykdyti. Europos Komisija baigė visų ES valstybių kaimo plėtros programų priėmimą. Paskutinioji ją pateikė Graikija. Iš viso parengta 118 kaimo plėtros programų, kurioms skiriama 160 mlrd. eurų.

Kaimo plėtros programos finansuojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis (99,6 mlrd. Eur) ir nacionalinėmis bei regioninėmis lėšomis arba privačiojo sektoriaus investicijomis (60,6 mlrd. Eur).

„Kaimo plėtros programos skirtos Europos kaimo vietovių užimtumui, augimui, investicijoms ir konkurencingumui skatinti, - pažymėdamas šio etapo pabaigą teigė už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Filas Hoganas (Phil Hogan). - Programose numatytos pažangios strateginės investicijos taps postūmiu atsinaujinti kartoms ir sudarys sąlygas klestėti gyvybingai kaimo ekonomikai, visuomenei ir aplinkai".

Komisaras pabrėžė, kad kaimo plėtros programos gali padėti spręsti klimato kaitos problemą.

Regionai, kuriuose dominuoja kaimo ūkis, sudaro 52 proc. ES teritorijos, o juose gyvena 112,1 mln. piliečių. Šie regionai smarkiai skiriasi vienas nuo kito, o sunkumus, su kuriais susiduriama, lemia labai įvairios aplinkybės. Todėl Komisija suteikė valstybėms narėms galimybę skirstant paramą labiau atsižvelgti į konkrečius kiekvieno regiono ar šalies poreikius ir subsidiarumo principą.

EK pranešime nurodoma, kad valstybės narės savo nacionalines ar regionines programas galės rengti taip, kad būtų atsižvelgta į tuos ypatumus ir kad jos būtų grindžiamos bent 4 iš 6 bendrųjų prioritetų: žiniomis ir inovacijomis, konkurencingumu, geresniu maisto grandinės organizavimu, ekosistemų išsaugojimu, efektyviu išteklių naudojimu ir socialine įtrauktimi.

Šie prioritetai taip pat parodo, kiek naudos pagal kaimo plėtros programas skiriamas finansavimas duoda visai visuomenei, o ne tik ūkininkams ir kitokioms kaimo bendruomenėms.

Daugiausia kaimo plėtros programų vykdys Prancūzija - 29, Italija - 23, Ispanija - 19, Vokietija - 15. Didžiausių paramos gavėjų grupę sudaro Prancūzija, Italija, Vokietija, Lenkija, Ispanija, Rumunija.

ES valstybių narių kaimo plėtros programų finansavimas iš ES biudžeto

Regioniniai programų ypatumai

Pavyzdžiui, Lenkijos institucijos nusprendė trečdalį savo kaimo plėtros programos lėšų skirti ūkių perspektyvumui ir konkurencingumui didinti - pagal programą maždaug 200 tūkst. ūkių ir daugiau kaip 1 800 gamintojų grupių gaus paramą investicijoms, lėšos bus panaudotos tūkstančiams naujų darbo vietų kurti.

Daugelis regioninių programų, pvz., Pikardijos ar Žemutinės Normandijos (Prancūzija), numato suteikti įsikūrimo paramą jauniesiems ūkininkams.

Klimato srities projektai - vieni dažniausių prioritetų nacionalinėse ir regioninėse kaimo plėtros programose. Pavyzdžiui, Austrija 71 proc. savo paramos skyrė gamtos išteklių valdymui gerinti ir klimatui nekenkiančiam ūkininkavimui plėtoti. Taip ji siekia užtikrinti, kad 83 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų tvarkoma pagal paramos biologinei įvairovei sutartis, o 75 proc. - pagal vandens kokybės gerinimo sutartis.

Airijos kaimo plėtros programoje pirmenybė taip pat skiriama su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusioms ekosistemoms atkurti, išsaugoti ir jų būklei pagerinti. Šiam prioritetui skiriami trys ketvirtadaliai visų Airijai suteiktų lėšų.

Norint padidinti konkurencingumą būtina jungti kaimo vietoves ir stiprinti infrastruktūrą. Kalabrijos regiono (Italija) kaimo plėtros programoje numatyta maždaug 48 proc. kaimo gyventojų sudaryti sąlygas naudotis geresne plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą - taip kaimo vietovėse bus didinama socialinė įtrauktis ir plėtojama ekonomika.

Lietuvos kaimo plėtros programą Briuselis oficialiai patvirtino 2015 m. vasario 13-ąją. Jai įgyvendinti Lietuva ketina panaudoti 1,9 mlrd. Eur viešųjų lėšų (1,6 mlrd. Eur ES biudžeto lėšų ir 0,3 mlrd. Eur nacionalinių lėšų), numatytų 2014-2020 m.  Pagrindiniai programos tikslai - modernizuoti mažus ir vidutinius ūkius bei gerinti jų ūkinės veiklos rezultatus (numatyta paremti beveik 8000 ūkių), išsaugoti biologinę įvairovę (11 proc. žemės ūkio paskirties žemės), gerinti dirvožemio būklę (8 proc. žemės ūkio paskirties žemės), skatinti ekologinę žemdirbystę, kurti naujas darbo vietas (numatyta sukurti beveik 2000 darbo vietų) ir plėtoti kaimo vietoves bei vietos verslus.

EK, MŪ inf.