Tiesioginėms išmokoms leista naudoti ir dalį kaimo plėtros lėšų
2020-07-21

Vilnius. Europos Sąjunga (ES) nusprendė leisti šalims, kurių tiesioginės išmokos nesiekia Bendrijos vidurkio, dalį antro ramsčio lėšų perkelti į tiesiogines išmokas.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, iš lėšų, kurios bus skiriamos antram ramsčiui, kaimo plėtrai, iki 30 proc. bus galima perkelti į tiesiogines išmokas.   

„Ministerija svarstysime ir bandysime daryti, kad būtų 2027 metais konvergencija. Susiplanuosime tą antrą ramstį taip, kad turėtume pinigų permesti į pirmą. Nors tas europinis vokas ir mažėja lyginant su šiuo periodu, bet kadangi turime Lietuvą suskirstytą į du regionus, kur (pinigų panaudojimo – BNS) intensyvumas skirtingas, tai sumine išraiška antrą ramstį  turėsime pinigų sumą kaip ir šį laikotarpį – bus panaši“, – tvirtino A. Palionis.  

Antradienį ryte ES vadovams pasiekus susitarimą dėl naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes išmokas ūkininkams: jos 2022 metais pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų,

Pasak A. Palionio, išmokos ūkininkams bus apskaičiuojamos kitais metais deklaravus turimus žemės plotus. „Startuosime su vidutiniškai 200 eurų. Nebus taip, kad kiekvienas žemdirbys ir gaus tuos 200 eurų. Priklausys nuo turimos žemės hektarų, nuo įsipareigojimų vykdymo“, – BNS aiškino ministras.

Ministro teigimu, dabar yra 2,93 mln. ha dirbamos žemės. Jis abejoja, kad ateityje dirbamos žemės labai padaugės ir tikrai nepasieks sovietiniais laikais buvusio rekordo – 3,3 mln. ha.

„Tie hektarai didėja žymiai mažesniu tempu negu iki šiol. Dar nemažai hektarų (apie 8 tūkst. ha per metus – BNS) turime paversti miškais. Yra dar įsipareigojimai dėl klimato kaitos. Pavyzdžiui, durpynai...  Bandyme užrakinti tuos plotus, kur dirbami durpynai“, – kalbėjo ministras.    

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas šią savaitę BNS skaičiavo, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkai kasmet gautų po 10 proc. daugiau, jeigu dirbama žeme neverstų apleistų plotų. „Pjaunam, kertam krūmus apleistus, durpynus. Plotus didindami atskiedžiame tas išmokas ir stovime vietoje“, – aiškino jis.

A. Palionis pripažįsta, kad Lietuvos ambicijos derybose dėl ES paramos buvo didesnės, negu pasiektas rezultatas, bet, pasak jo, viską atperka tas faktas, kad lėšos skirtos pirmam, o ne antram ramsčiui.

„Pasiektas maksimumas. Tuo, kas parsivežama, reikia džiaugtis. Nes į antrą ramstį kiek būtų bedėję, pavyzdžiui, tuos anksčiau minėtus 125 mln. eurų, jie nėra užfiksuojami. Po septynių metų, kai bus naujos derybos, jų vėl gali neturėti. Dabar bus fiksuota ir negalės sumažėti“, tvirtino A. Palionis.  

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Starkevičiaus, žinant visas ES biudžeto dalybų aplinkybes (taupiųjų valstybių spaudimą, koronaviruso įtaką, britų pasitraukimą iš ES), didesnės išmokos yra prezidento laimėjimas.  

Tačiau abu – ir ministras, ir K. Starkevičius pripažįsta, kad Lietuva  galėtų turėti ir didesnes išmokas, jeigu ne vienas neapdairus sprendimas 2018 metais.  

„Patys sau pagalius į ratus susikišome, nes iš to pačio ramsčio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstėme 50 mln. eurų Tai labai sunku buvo ir prezidentui derėtis ir įrodyti, kad mums to (didesnių tiesioginių išmokų ir priartėjimo prie ES vidurio – BNS) išmokų tikrai reikia, kai patys iš tiesioginių išmokų 50 mln. eurų persimetėm į kaimo plėtrą. Manau, kad čia prezidentas pasiekė laimėjimą. (...) Ne kartą ankstesnėse derybose buvo išsakyti dėl to priekaištai“, – BNS teigė ministras.

K. Starkevičius priduria, kad Lietuva neefektyviai naudoja tiesioginių išmokų lėšas: „Nemažai pinigų nueina tiems, kurie jokios gamybos žemės ūkyje nevykdo, kaip socialinės išmokos jiems išmokamos“. K. Starkevičius apgailestauja, kad tiesiogines išmokas gauna net ir tie, kurie, pavyzdžiui, tik turi pievas ir jas pjauna. Tokie ūkininkai pernai turėjo 232 tūkst. ha ir gavo 40 mln. eurų.   

Parlamentaras taip pat sako, kad siekiant didesnių tiesioginių išmokų ūkiai yra skaidomi.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021-2027 metams užtikrina beveik 1 mlrd. eurų didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. eurų iki 4,1 mlrd. eurų, t. y., 30 proc. daugiau nei 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu.

2027 metais tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams turėtų pasiekti 215 eurų.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai