Berlynas / Vilnius. Nors dar visą šią savaitę Vokietijos sostinėje šurmuliuos tarptautinė žemės ūkio, maisto ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ („Internationale Grüne Woche Berlin“), tačiau pagrindiniai renginiai jau įvyko, o pačią parodą lydėjo protesto akcijos. Šiemet „Žalioji savaitė“ sulaukė daugiau kaip 1800 dalyvių iš 72 šalių, o Kroatija yra šios parodos šalis partnerė.

Parodos kulminacinis renginys - Pasaulinis maisto ir žemės ūkio forumas GFFA (Global Forum for Food and Agriculture), kuris kartu yra neoficiali žemės ūkio ministrų konferencija. Šiemet joje dalyvavo 71 šalies ministrai ir aukšto rango tarptautinių organizacijų atstovai. Forumas buvo skirtas saugiai prekybai ir subalansuotai mitybai.

Forume nuskambėjo mintis, kad prekyba, kaip ir kraujotaka, būtina aprūpinant maistu gyventojus, gyvenančius skirtingose pasaulio šalyse, tačiau prekyba turi būti sąžininga. Yra šalių, kuriose sąlygos maisto gamybai labai geros, o kitose šalyse maisto trūksta. Pasaulyje apie 2,5 mlrd. žmonių kenčia nuo bado ar netinkamos mitybos. Manoma, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius pasaulyje padidės dar 2 mlrd. Išmaitinti augančią populiaciją – globalus iššūkis. Atskiros šalys negalės su juo susidoroti. Todėl kiekviena šalis turi siekti efektyvaus ir tvaraus išteklių naudojimo, kitaip tariant, tvariai didinti žemės ūkio gamybą.

Kita nuskambėjusi nuomonė – jog tvarią gamybą turi paremti ir tos šalys, kurios pačios negali plėtoti žemės ūkio dėl netinkamų klimato sąlygų ar nenašių dirvožemių.

Forumo dalyviai pasirašė bendrą deklaraciją.

Tvariai gamybai reikia papildomų išteklių

Pirmąją dieną Berlyno mugę aplankė ES sveikatos ir maisto saugos bei žemės ūkio komisarai Stela Kirijakides (Stella Kyriakides) ir Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski).

Pasak komisaro J. Vojciechovskio, Europos Komisijos prioritetas yra „Žaliasis kursas“, numatantis didesnį žemdirbių įsitraukimą į aplinkai, klimatui ir gyvūnų gerovei palankią veiklą. Kartu jis pabrėžė žurnalistams, kad, nustatant naujus įpareigojimus žemdirbiams, privalu užtikrinti tinkamą žemės ūkio politikos finansavimą. „Aš vertinu bendrą Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos žemės ūkio ministrų deklaraciją, raginančią sustiprinti Bendrąją žemės ūkio politiką ir jos biudžetą“, - pabrėžė J. Vojciechovskis.

Pasaulinis maisto ir žemės ūkio forumas. Nuotr. © Messe Berlin GmbH

Vienas pagrindinių „Žaliojo kurso“ elementų – strategija „Nuo ūkio iki stalo“, turėtų būti paskelbta pavasarį. O visos BŽŪP reformos detalės gali paaiškėti iki 2020-ųjų pabaigos, kai ES dar pirmininkaus Vokietija.

„Ūkininkai nori, kad diskusijose apie BŽŪP ateitį būtų atsižvelgta ne tik aplinkosaugininkų ar vartotojų nuomones, bet visų pirma į pačių ūkininkų nuomonę. Kaip ūkininkai, mes esame visiškai įsipareigoję tiekti maistą savo visuomenei. Tačiau ūkininkauti darosi vis sunkiau. Šiuo metu rengiami draudimai, reikalavimai ir politinis netikrumas stabdo skubiai reikalingas investicijas, įskaitant klimato apsaugos srityje. Vienas pagrindinių ateinančių metų iššūkių bus išspręsti prieštaringus visuomenės reikalavimus, norinčios daugiau veiksmų aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės srityje, tačiau nenorinčios brangiau mokėti už produkciją“ – sakė Joakimas Rukvydas (Joachim Rukwied), Vokietijos ūkininkų asociacijos (DBV) pirmininkas.

Vokietijos federalinė žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner) perspėjo, kad kitų pramonės šakų atstovai pernelyg „romantiškai“ suvokia žemės ūkį. „Negalėsime pamaitinti augančio gyventojų skaičiaus dirbdami senais gamybos būdais, nes iki 2050 m. maisto gamyba turi išaugti 70 proc.“, - pabrėžė ministrė. Ji pridūrė, jog norėdami išspręsti apsirūpinimo maistu problemą, turime derinti įvairias priemones, įskaitant aukštesnes produkcijos kainas.

Ministro A. Palionio susitikimai Berlyne

„Žalioji savaitė“ – tai kartu ir politinių susitikimų platforma, kur įvyksta daugybė įvairių šalių dialogų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis Berlyne susitiko su Moldovos žemės ūkio, regioninės plėtros ir aplinkos ministru Ionu Perju ir pasirašė dvišalį 2020–2022 m. veiklos planą. Moldovos ministras pažymėjo, kad jų šaliai Lietuvos patirtis, specialistų, profesionalų pagalba labai svarbi.

Anot ŽŪM pranešimo, su Ukrainos ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministru Tarasu Kachka aptarti žemės ūkio reformos, maisto saugos klausimai bei plačios apimties laisvos prekybos susitarimo įgyvendinimas. Augant dvišalei ES ir Ukrainos prekybai žemės ūkio ir maisto produktais, kyla iššūkių operatyviai transportuoti produkciją, todėl kaip vieną išeičių Ukraina mato galimybę daugiau savo produkcijos eksportuoti per Klaipėdos jūsų uostą.

Ministras A. Palionis pasiūlė Lietuvos ekspertų pagalbą baigiant Ukrainos žemės reformą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime sutarta vieningai laikytis užsibrėžtos pozicijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Ministras A. Palionis pritarė Lenkijos žemės ūkio ministrui Janui Ardanovskiui, jog žemdirbiams būtų sunku įgyvendinti visus naujus aplinkosauginius reikalavimus su tuo pačiu skiriamu biudžetu.

J. Ardanovskis pakvietė visus ministrus išsakyti lūkesčius dėl BŽŪP vasario 24 d. įvyksiančiame susitikime su ES žemės ūkio komisaru J. Vojciechovskiu, į kurį pakviesti ir Višegrado šalių žemės ūkio ministrai.

Kodėl protestavo vokiečių ūkininkai

Parodos atidarymo dieną, sausio 17-ąją, 500 traktorių važiavo per Berlyno centrą – taip Vokietijos žemdirbiai protestavo prieš griežtėjančius aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus. Ūkininkai ypač kritikuoja griežtinamas trąšų naudojimo taisykles. Traktorių kolonos taip pat važiavo Drezdeno, Hanoverio, Brėmeno, Štutgarto, Niurnbergo ir kitų Vokietijos miestų gatvėmis, ribodamos eismą.

Sausio 18-ąją Berlyne ir kituose miestuose vyko aplinkosaugos šalininkų ir gyvūnų teisių gynėjų akcijos. Jie išėjo į gatves su šūkiu „Mums atsibodo!“, reikalauti griežtesnių aplinkosaugos taisyklių žemės ūkiui.

Nušviesdamas protesto akcijas, televizijos kanalas „Deutsche Welle“ pristatė žiūrovams 26 metų ūkininką Henrichą Debusą (Henric Debus), kuris traktoriumi iki Berlyno nuvažiavo 600 km. Jaunasis ūkininkas dirba 50 ha, laiko 38 karves ir 600 vištų dedeklių. Ūkininkauja ekologiškai. Pagamintą produkciją realizuoja ūkyje, remdamasis pasitikėjimo ir savitarnos principais – atvykę pirkėjai patys į savo indus prisipila pieno, kurio litras kainuoja 1 eurą, iš dėklų gali paimti kiaušinių (po 38 centus), o iš šaldytuvo – patikusį mėsos gabalą. Pirkėjai pinigus už produktus palieka kasoje. Ūkininkas kasdien parduoda 600 l pieno ir 500 kiaušinių.

H. Debusas pasakojo, kad dalis ūkių, gaminančių ekologišką produkciją, priversti grįžti prie įprastų standartų, nes negauna reikiamos pagalbos iš valstybės. „Apie 70 proc. europinės paramos pinigų paskirstoma 30 procentų ūkių. Kuo daugiau žemės turi, tuo daugiau pinigų gauna", - aiškino ūkininkas. 2018 metais jis gavo 36 000 eurų ES paramos, kuriuos išleido pašarams ir lesalams. O stambus energetikos koncernas „RWE“, kuriam taip pat priklauso žemės ūkio paskirties žemė, gavo 330 000 eurų ES paramos.

„Nesuprantu, kodėl milžiniškam koncernui, kuris uždirba milijoninį pelną, vis dar teikiama papildoma finansinė parama?“, - retorinį klausimą kėlė Henrikas Debusas.

Sąmyšis dėl rusiškos kiaulienos

„Žaliosios savaitės“ atidarymo dieną parodoje kilo sąmyšis – vieną iš parodų salių teko uždaryti. Veterinarijos tarnyba, atlikdama kontrolinį patikrinimą, joje rado rusiškos kiaulienos, praneša laikraštis „Berliner Zeitung“. Visi aptikti nelegalūs mėsos produktai buvo konfiskuoti.

Organizatoriai pareiškė nežinantys, kaip į pagrindinę Vokietijos žemės ūkio parodą pateko mėsa iš Rusijos, kurią uždrausta įvežti į Europos Sąjungą, siekiant užkirsti kelią gyvūnų ligoms, tarp jų ir afrikiniam kiaulių marui, plisti.

Žaliojoje savaitėje visada tvyro gera nuotaika. Nuotr. © Messe Berlin GmbH

MŪ inf.